Status of members of Anti-Soviet Armed Resistance (Partisans' war) of 1944-1953 in Lithuania under international law
LTStraipsnyje aptariamos partizanų kovos Lietuvoje kaip atvejo analizė, siekiant apžvelgti ir ištirti teisines problemas, kurios kyla tokio tipo judėjimuose, tiek unikaliuose, tiek įtelpančiuose į savo laiko ir aplinkybių kontekstą. Iškeliama problema, jog nėra aiškus okupuotos valstybės, kuri neatstovaujama tarptautinėje bendruomenėje, kovotojų statusas. Pagrindinis šio straipsnio klausimas – išsiaiškinti, ar Lietuvos partizanai turėtų pagal tuometinius tarptautinius įstatymus būti laikomi teisėtais kovotojais. Straipsnyje trumpai pristatomas Lietuvos partizaninio karo fenomenas, aptariami su partizaniniu karu susiję tarptautiniai teisės aktai, atskleidžiamos Lietuvos ir Sovietų Sąjungos pozicijos ir laikysena partizaninio karo atžvilgiu, tuomet partizanų kovos Lietuvoje analizuojamos tarptautiniame kontekste, ir galiausiai, tarptautinės teisės standartai pritaikomi Lietuvos partizanams. Atliktas tyrimas leido padaryti išvadą, jog žvelgiant į partizaninį karą Lietuvoje pagal Hagos kriterijus, leidžiančius nustatyti karinių veiksmų (ne)teisėtumą, galima laikytis kelių skirtingų pozicijų. Teigiama, jog nėra aiškaus atsakymo, kaip traktuoti 1944-1953 m. Lietuvos ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo kovotojus pagal tarptautinę teisę, nes tuometinė teisinė bazė buvo skylėta, teisinė praktika – dviprasmiška ir politiškai angažuota, o partizaninio judėjimo situacija Lietuvoje nuolat kito. Todėl siūloma kiekvieno partizaninio karo dalyvio teisinį statusą vertinti pagal ad hoc principą.
