Tikėjimo į Dievą Trejybę reikšmė šiandien

LTLietuvoje šiuo metu negalime skųstis religinės literatūros trūkumu, vis dėlto teologinių leidinių, kur būtų labiau gilinamasi į tikėjimo problemas, pasigendame. Priežasčių yra nemažai, viena jų, kaip pasakytų leidėjai, nėra tokios literatūros skaitytojo. Jį reikia išsiugdyti, sudominti. Pažvelgę į tarpukario Lietuvos teologinį paveldą, pamatysime visai kitą vaizdą. Nors išsilavinusių žmonių anuomet buvo mažiau ir universitetų skaičius neprilygo šiandieniniam, filosofinė religinė teologinė literatūra rado savo skaitytoją ir buvo gausiai spausdinama. Domėjimasis religiniais klausimais, tikėjimo problemų analize, atsakymų ieškojimas buvo didžiulis. Gal dėl to, kad žmonės siekė pažinti ir suprasti gana svarbų jų gyvenime religinį reiškinį. Manyčiau, nekaltinant ateizmo ir sekuliarizacijos-procesų, besireiškiančių mūsų visuomenėje, sovietinis mentalitetas pakirto mūsų tautos savimonės šaknis. Ar dėl to reikėtų nuleisti rankas ir susitaikyti su esama situacija? Anaiptol. Tikėkimės, kad dar ne vieną puikią knygą parašys kun. prof. dr. Arvydas. Monografija „Doktrina apie Dievą Trejybę" - tai ne romanas, kurį galėtum perskaityti per vieną vakarą. Ji reikalauja atidumo, yra labai informatyvi ir plačiai gvildena tam tikrus aspektus apie Trejybinį krikščionių Dievą. Gal dėl to yra nedaug žmonių, norinčių vargintis ir gilintis į sudėtingas Dievo paslaptis, verčiau pasitenkinama paprastais ir lengvai suvokiamais dalykais. Be abejonės, tai galioja tik tam tikrai asmenų grupei.Kalbant su studentais matyti, kad yra daug jaunų žmonių, kurie neieško atsakymų į sudėtingus egzistencijos klausimus, neretas pasitenkina tik tuo, ką turi, ką mato ir apčiuopia, juk pasirinkimų jaunam žmogui tikrai netrūksta, jis taip pat nespėja šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, nori pasivyti, turėti, yra įtraukiamas pasaulio dvasios ir pavargsta. Tuo tarpu brandesnis žmogus, susidūręs su įvairiomis ideologijomis, interesais, melu, sunkumais, skausmu ir egzistencine negalia, kaip pasakytų K. Jaspersas, išgyvenęs ribines situacijas, ieško atsakymų. Šiandien jis randa labai daug informacijos, kuri pristatoma kaip vienintelė, išskirtinė, nepakartojama, kuri siūlosi ir siekia savų tikslų. Šiandieniniam žmogui nelengva susigaudyti ir pasirinkti, jis neretai klysta ir karčiai iškenčia savo klaidų padarinius, galbūt tik kritiniu atveju kreipiasi į rimtesnes instancijas ieškodamas ramybės, paguodos, siekdamas pažinti. Manau, kad Autorius visą šią problematiką turėjo omenyje rašydamas savo monografiją. Čia randame daug įdomių dalykų (savaime suprantama), ypač naudinga nuodugni bibliografija kiekvieno skyriaus pabaigoje [p. 149-150].