Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003-2010 metais

LTTyrimo tikslas – įvertinti tiesiogiai su alkoholio vartojimu siejamo mirtingumo, išreikšto prarastais potencialaus gyvenimo metais, kaitą Lietuvoje 2003-2010 m. ir palyginti mirtingumo kaitos netolygumus Lietuvos apskrityse iki ir po 2007 m. Medžiaga ir metodai. Analizei panaudoti Lietuvos statistikos departamento ir Higienos instituto išsamūs 15-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojų mirtingumo duomenys, apimantys 2003-2010 m. laikotarpį. Į galutinę mirtingumo rodiklių analizę įtraukiamos TLK-10 diagnozės, kurios visuotinai laikomos 100 proc. nulemtos alkoholio vartojimo. Analizėje mirtingumas išreikštas prarastais potencialaus gyvenimo metais (PPGM), kurie buvo skaičiuojami remiantis 75 metų atskaitiniu amžiumi. Alkoholinių gėrimų suvartojimas paremtas dviejų šaltinių – Lietuvos statistikos departamento ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento – legalaus absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam gyventojui, rodikliais. Rezultatai. Bendras alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas, mažai kitęs 2003 ir 2004 m., vėlesniais metais sparčiai augo ir piką pasiekė 2007 m., kada sudarė 49,98 atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuojant PPGM dar labiau išryškėja alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo našta 2007 m., kai viršijama 40 tūkst. prarastų gyvenimo metų riba, o staigus mirtingumo mažėjimas 2008 ir 2009 m. bei 2010 m. sudaro bendrą prarastų gyvenimo metų sumažėjimo skirtumą, siekiantį 1,9 karto. Didžiausių pokyčių svyravimai (tiek iki, tiek po 2007 m.) buvo užfiksuoti Vilniaus, Marijampolės, Kauno ir Alytaus apskrityse. Mažiausi pokyčiai užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse. Su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas iki 2007 m. labiausiai išaugo Utenos apskrityje. Išvados. Analizuotu laikotarpiu nustatyti reikšmingi su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo pokyčiai.Prarastų gyvenimo metų skaičius augo iki 2007 m., o ženklus sumažėjimas nustatytas 2008–2010 m. laikotarpiu. Lietuvos apskrityse nustatyti su prarastais potencialaus gyvenimo metais siejami netolygumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholio kontrolė; Alkoholis; Mirtingumas; Prarasti potencialaus gyvenimo metai; Sveikatos netolygumai; Vartojimas mirtingumas; Alcohol; Alcohol control; Alcoholcontrol; Inequalities in health; Mortality; Potential; Potentialyears of life lost; Years of life lost.

ENAim – to evaluate the burden of wholly alcohol attributable potential years of life lost in Lithuania during the period of 2003-2010, and to evaluate the alcohol attributable mortality inequalities in Lithuanian districts before and after 2007. Material and methods. The analysis was based on the detailed mortality data of the 15-75 years old Lithuanian population during the period of 2003-2010. Only the wholly alcohol attributable conditions were included in the analysis. The mortality indicators were presented as the potential years of life lost (PYLL), which were based on the reference age of 75 years old. Results. The overall alcohol attributable mortality have not changed significantly between 2003 and 2004, while during the later years have steadily increased up until 2007, and the wholly alcohol attributable mortality have reached 49.98 per 100 000 population. As the PYLL estimate generates more weight for the mortality in younger ages, the overall burden of alcohol attributable mortality sums up to more than 40 thousand PYLL in 2007. While the sudden mortality drop was observed in 2008, 2009 and 2010 the positive effect is around 1.9 times reduction in PYLL between 2007 and 2010. The most significant changes in PYLL figures before and after 2007 were observed in Vilnius, Marijampolė, Kaunas and Alytus districts. Conclusions. The increase in PYLL was observed up until 2007, while the sudden decline was observed during the period of 2008–2010. The inequalities in estimated PYLL figures have been observed in Lithuanian districts. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology