Saulius Ambrazas. Būdvardžių darybos raida

LTRecenzuojamą Sauliaus Ambrazo knygą „Būdvardžių darybos raida“ pradeda du įvadiniai skyriai, kuriuose trumpai apžvelgiama būdvardžių darybos studijų istorija nuo D. Kleino iki nūdienos bei trumpai pristatoma būdvardžių klasifikacija, kurios laikomasi knygoje. Pagrindinė knygos dalis skirta lietuvių (baltų) būdvardinių priesagų darybos raidai nagrinėti. Būdvardžiai skirstomi pagal pamatinį žodį į dvi grupes: veiksmažodinius vedinius ir vardažodinius vedinius. Vardažodiniai vediniai toliau skaidomi į dvi grupes: atributinių ypatybių būdvardžius ir deminutyvus. Kiekviename skyriuje medžiaga pristatoma tokia pačia tvarka: galūnių vediniai, priesagų vediniai pagal paprasčiausią priesagos formą (iš indoeuropiečių ar baltų prokalbės perspektyvos). Po kiekvienos tokios pirmykštės priesagos nagrinėjamos skirtingos lietuvių (baltų) kalbos priesagos, išsamiai pristatomi lietuvių kalbos faktai, ypatingas dėmesys kreipiamas į jų tarminį paplitimą ir į senųjų tekstų duomenis. Trumpiau aptariami latvių ir prūsų kalbų faktai. Kiekvienas poskyris baigiamas pastabomis apie lietuvių priesagų kilmę ir raidą, pateikiamas vienas kitas kitų indoeuropiečių kalbų atitikmuo. Po šios pagrindinės knygos dalies įdėti keturi savarankiški straipsniai, kuriuose aptariama būdvardžių (ir daiktavardžių) daryba ir jos svarba sprendžiant baltų kalbų dialektologijos klausimus. Studijoje pasitaiko ir tam tikrų metodinių trūkumų. Rekonstruojant priesagų kilmę ir priešistorinį jų paplitimą lyginamas, galima sakyti, priesagų produktyvumas. Tokiu būdu lyginamos sinchroninės sistemos tinkamų rezultatų negali duoti.

ENThe reviewed book “Būdvardžių Darybos Raida“ (“Evolution of Formation of Adjectives”) by Saulius Ambrazas begins with two introductory chapters, which briefly reviews the history of studies of formation of adjectives from D. Klein to the present day and briefly introduces the classification of adjectives followed in the book. The main part of the book is intended for the analysis of the formation of Lithuanian (Baltic) adjective suffixes. By the base word the adjectives are classified into two groups: verbal derivatives and nominal derivatives. Nominal derivatives are further divided into two groups: attribute adjectives and diminutives. In each chapter, the material is presented in the same order: derivatives of inflections, derivatives of suffixes according to the simplest suffix form (from the perspective of the Indoeuropean or Baltic proto-language). After each primal suffix, different suffixes of the Lithuanian (Baltic) language are analysed, comprehensive facts of the Lithuanian language are presented, a lot of attention is given to their dialectal prevalence and the data of the ancient texts. The discussion of the facts of the Latvian and Prussian languages is shorter. Each section is ended by the notes on the origin and evolution of Lithuanian suffixes, several equivalents in other Indoeuropean languages are given. After the main part of the book, there are four independent articles discussing the formation of adjectives (and nouns) and its significance in solving the issues of dialectology of the Baltic Languages. The study has certain methodical deficiencies. When reconstructing the origin of suffixes and their prehistoric prevalence, the productivity of suffixes is compared. Synchronous systems compared this way cannot give valid results.