Financing sustainability: assessing EU green financing instruments

LTŠiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos „Perėjimo prie švarios energijos“ (angl. LIFE Clean Energy Transition – CET) programos vaidmuo skatinant mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą vykdant žaliosios transformacijos programas. Tyrime taikomas lyginamasis metodas, analizuojant 2021–2024 m. Lietuvoje ir Vokietijoje įgyvendintus CET projektus. Analizė apima projektų pasiskirstymą, finansavimo apimtis, institucinę sudėtį, teminę struktūrą ir MVĮ dalyvavimą. Tyrimo rezultatai atskleidžia reikšmingus šalių tarpusavio skirtumus. Vokietijoje stebimas didesnis ir įvairesnis projektų portfelis, kuriame MVĮ aktyviai dalyvauja technologinėse ir valdymo srityse. Lietuvoje dalyvavimas išlieka ribotesnis ir daugiausia telkiasi gebėjimų ugdymo veiklose, kur MVĮ dažniau atlieka antrinį vaidmenį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad ES žaliosios politikos priemonių efektyvumas priklauso nuo nacionalinių institucinių gebėjimų, inovacijų infrastruktūros ir administracinės patirties. Straipsnis papildo mokslinę literatūrą, nes pateikia lyginamąją empirinę LIFE CET programos analizę ir atskleidžia netolygų ES žaliosios politikos įgyvendinimą skirtingose valstybėse narėse. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: ES žalioji politika, LIFE programa, MVĮ, energetikos pertvarka, daugiapakopis valdymas.

ENThis article analyses the role of the European Union’s LIFE Clean Energy Transition (CET) programme in shaping patterns of small and medium-size enterprise (SME) participation in the green transition. The study applies a comparative approach, examining CET projects implemented in Lithuania and Germany during the period 2021 to 2024. The analysis focuses on project distribution, funding volumes, institutional composition, thematic scope, and SME involvement. The findings reveal significant differences between the two countries. Germany demonstrates a larger and more diverse project portfolio, with SMEs actively participating in technologically oriented and governance- related initiatives. In contrast, Lithuania’s participation remains more limited, and is concentrated primarily in capacity-building activities, with SMEs playing a more indirect role. The results indicate that the effectiveness of EU green policy instruments depends on national institutional capacity, innovation infrastructure, and administrative experience. The study contributes to the literature by providing a comparative empirical analysis of the LIFE CET programme, and highlighting uneven outcomes of EU green policy implementation across Member States. KEY WORDS: EU green policy, LIFE programme, SMEs, energy transition, multilevel governance.