Nacionalinė sąskaityba. Sąnaudų-išeigos metodas: istorinė raida
LTNepaisant savitų bandymų (Rinne, 1984; Jančaitis, 1994a; Jančaitis, 1994b; Kendrick, 1996; Tvarijonavičiūtė, Valkauskas, 1999) vienareikšmiškai apibrėžti tai, kad sąnaudų-išeigos metodas yra savita balansinių skaičiavimų bazė, kad jis ir nacionalinė sąskaityba yra neatsiejami, Lietuvoje nacionalinės sąskaitybos svarbos ūkinių reiškinių ir procesų aprašymo kontekste pabrėžimas ar išskyrimas nėra itin gausus faktais. Priežasčių tam buvo ir yra daug: nacionalinės sąskaitybos samprata ir atskirtumas nuo to, kas buvo ne tik Lietuvos istorinės raidos tarpsniuose, vaidmuo ir vieta ūkinių reiškinių ir procesų identifikavime ir 1.1. Nerasime ir kiek aiškesnių bandymų pateikti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos vertinimus. Tyrimo tikslas: įvertinti sąskaitybos šalies mastu istorinės raidos savitumus. Tyrimo tikslas apsprendžia šiuos pagrindinius tyrimo uždavinius: 1) apibrėžti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos svarbiausius etapus; 2) nustatyti nacionalinės sąskaitybos, paremtos standartais ir sąnaudų-išeigos metodu vietą reiškinių bei procesų identifikavime. Tyrimo rezultatai ir praktinė reikšmė ne tik ta, kad aptarti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos bruožai bei pateikta tos raidos periodizacija, bet ir ta, kad aptartas nacionalinės sąskaitybos, kaip svarbaus informacijos šaltinio, paremto sąnaudų-išeigos metodu vaidmuo ūkinių reiškinių ir procesų aprašyme [Iš Įvado].
