LTTais metais, kai spaudoje buvo publikuotos Vinco Mykolaičio-Putino romano Sukilėliai pirmojo tomo ištraukos (Mykolaitis-Putinas 1956a), Juliui Juzeliū nuikilo idėja pastatyti šiuo kūriniu pagrįstą operą. Pasak Algirdo Jono Ambrazo, pirmieji Sukilėlių muzikos taktai datuoti 1956 m. spalio 18 d. (Ambrazas 2015: 117–121). Taigi prieš 70 metų, kompozitoriaus žodžiais tariant, prasidėjo šios operos „kryžiaus keliai“ (Juzeliūnas 2002: 145), o šiame procese jungėsi istoriškai patikimi 1863–1864 m. sukilimo atminties pėdsakai ir sovietinės pokario ideologijos spaudimas, jos diktuojamas socialinės tematikos fokusavimas ir nacionalinė libreto savastis, sovietinių institucijų draudimai ir kelias as menybes siejantis kūrybinis procesas. [...] Taigi toliau publikacijoje pateikiamas protokolas primena vieną iš daugelio tais metais vykusių svarstymų ir yra reikšmingas kaip to meto literatūrinio gy venimo reprezentacija, suteikianti impulsą atkreipti dėmesį ir į kitus su šiuo įvykiu susijusius dokumentus, į kultūriniam XX a. 6–7-o dešimtmečių gyvenimui būdingas idėjines bei emocines įtampas. Partiniams funkcionieriams ar kitiems kritikams iš libreto reikalaujant visiško aiškumo (jokių dviprasmybių), šis aiškumas buvo reglamentuotas pagal tam tikrus, kartais ir tik nutylėtus principus, taigi – vieną neaiškumą pakeičiant kitu. [p. 171, 181].