Politinis atstovavimas ir teisingumas: diskursyvinė lietuviškosios politinės vaizduotės analizė : disertacija

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPolitinis atstovavimas ir teisingumas: diskursyvinė lietuviškosios politinės vaizduotės analizė
Kita antraštėPolitical representation and justice: discursive analysis of Lithuanian political imagination
AutoriaiVinogradnaitė, Inga
InstitucijaVilniaus universitetas
PaskelbtaVilnius, 2005
Puslapiai145 lap.
PastabosDisertacija rengta 2001-2004 metais Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos institute. Bibliografija.
Kiti leidimaiDr. disert. santrauka: Political representation and justice: discursive analysis of Lithuanian political imagination Vilnius : [Vilnius University], 2005 30 p
Santrauka / Anotacija

LTDisertacijos objektas – politinio atstovavimo samprata, kuri suprantama kaip įsivaizduotas politinio atstovo idealas, orientuojantis Lietuvos politikų viešus veiksmus ir sprendimus. Disertacijos tikslas yra ištirti politinio atstovavimo vaizdinį lietuviškoje politinėje vaizduotėje. Šis vaizdinys yra nagrinėjamas keliant klausimą, kokią bendrųjų ir partikuliarinių interesų konflikto sprendimo taisyklę jis nustato politiniams atstovams jiems sprendžiant dėl bendruomenę saistančių taisyklių. Politinio atstovavimo sampratų ir iš jų kylančių sprendimo taisyklių įvairovė mąstoma pasitelkiant diskusijos politinėje teorijoje sąlygotą klasifikaciją, skiriančią „laisvo mandato“ ir „imperatyvaus mandato“ sampratas: pirmuoju atveju politinis atstovas vadovaujasi bendraisiais interesais, antruoju – partikuliariniais atstovą delegavusių grupių interesais. Siekiant išryškinti politinio atstovavimo idėją Lietuvoje atliekama interpretatyvi diskusijų Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose buvo diskutuojama dėl Aukštojo mokslo įstatymo ar jo pataisų, analizė. Analizė atskleidžia, kad nei „laisvo mandato“, nei „imperatyvaus mandato“ idėjos neatskleidžia politinio atstovavimo vaizdinio. Politinis atstovas Lietuvoje yra tas, kurio pasirinkimą galima aprašyti kaip kompromisą tarp valstybės interesų ir atskirų visuomenės grupių interesų. Jei kompromisas nėra įmanomas, politinis atstovas sprendimą priima vadovaudamasis piliečio bei valstybės pareigos vaizdiniais. [Iš leidinio]

ENThe object of the dissertation is the concept of political representation that is understood as an imagined ideal of political representative. The dissertation's purpose is to examine the image of political representation in the Lithuanian political imagination. This image is analyzed by raising the question as to what kind of rules on solving common and particularistic conflicts of interest are sets for political representatives when they make decisions on the rules that bind the society. The diversity of concepts in political representation and the rules for solutions that arise from them are contemplated by using classifications conditioned by discussions in political theory, which distinguish between the concepts of "free mandate" and "imperative mandate": in the first case a political representative is guided by common interests, in the second – by particularistic interests of the groups that delegated the representative. Seeking to highlight the political representation concept in Lithuania, an interpretative analysis of discussions was made during the Seimas plenary sittings. The analysis reveals that neither the idea of the "free mandate", nor of the "imperative mandate" reveals the image of political representation. In Lithuania, a political representative is a representative whose choice can be described as a compromise between the state interests and the interests of individual groups in society. If the compromise is not possible, the political representative makes a decision based on the images of the citizen and state duty.

Mokslo sritisPolitikos mokslai / Political sciences
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4561
Atnaujinta2014-02-07 20:08:48
Metrika Peržiūros: 1