Bažnyčios ir valstybės santykiai Europos Sąjungoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bažnyčios ir valstybės santykiai Europos Sąjungoje
Alternative Title:
Relations between the church and the state in the European Union
In the Journal:
Soter . 2005, 16 (44), p. 25-32
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Bažnyčia; Valstybė; Europos Sąjunga
EN
Church; State; European union
Summary / Abstract:

LTKiekviena ES valstybė priklausomai nuo savo istorinės patirties, kultūros ir tradicijos reguliuoja Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių santykius su valstybe. Ši vidinė valstybės teisės sritis yra vadinama bažnytine teise (ius ecclesiasticum). Bažnytinė teisė nėra kanonų teisė, kuri yra vidinė Bažnyčios teisė (ius canonicum). Ne visose ES šalyse (tokiose, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Belgija) ši teisės yra traktuojama kaip savarankiška. Italijoje ir Vokietijoje ji laikoma savarankiška valstybinės teisės sritimi. Senosiose ES šalyse galime išskirti tris pagrindines bažnytinės teisės sistemas. 1) Pirmajai sistemai būdinga valstybinė Bažnyčia, glaudūs Bažnyčios ir valstybės santykiai. Šiai sistemai priklauso: Anglija, Danija, Graikija, Švedija ir Suomija; 2) Antrajai sistemai būdingas griežtas valstybės ir Bažnyčios atskyrimas. Šiai sistemai priklauso Prancūzija ir Olandija; 3) Trečiajai sistemai būdingas Bažnyčios ir valstybės atskyrimas, tačiau jos turi daug bendrų funkcijų. Šiai sistemai priklauso: Belgija, Ispanija, Italija, Austrija ir Portugalija. ES teisinė sistema bažnytinei teisei skiria mažai dėmesio, nes Europos unifikacijos procesas nuo pat pradžių buvo suprantamas kaip ekonominis vyksmas. Tačiau pirmieji ES bažnytinės teisės kontūrai jau dabar matomi. Pirmiausia, ji remiasi religijos laisvės principu. LR teisinę sistemą, kuri reglamentuoja Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių teisinius santykius, galėtume priskirti trečiajai tipinei sistemai, tačiau ši teisės sritis Lietuvoje tik formuojasi.

ENEvery EU state depending on its historical experience, culture and tradition regulates the relations of churches and other religious communities with the state. This internal sphere of national law is called ecclesiastical law (ius ecclesiasticum). Ecclesiastical law is not canon law, which is internal Church law (ius canonicum). It is not in all EU countries that this law is treated as independent (in such countries as Great Britain, France and Belgium). In Italy and Germany it is regarded as an independent sphere of national law. Three main systems of ecclesiastical law can be distinguished in the old EU countries. 1) The national Church, close relations between the Church and the state are characteristic of the first system. England, Denmark, Greece, Sweden and Finland belong to this system; 2) Strict separation of the state and the Church is characteristic of the second system. France and Holland belong to this system; 3) Separation of the Church from the state is characteristic of the third system, however, they have many common functions. Belgium, Spain, Italy, Austria and Portugal belong to this system. The legal system of the European Union devotes much attention to ecclesiastical law because the process of unification of Europe was understood as an economic process from the very beginning. However, the first contours of ecclesiastical law of the European Union are already observed. First of all, it is based on the principle of religious freedom. We could assign the legal system of the European Union, which regulated legal relations of churches and other religious communities to the third typical system; however, this sphere of law is just forming in Lithuania.

ISSN:
1392-7450, 2335-8785
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4556
Updated:
2018-12-20 23:06:32
Metrics:
Views: 8    Downloads: 2