Šiuolaikinės lietuvių prozos spindesys ir skurdas

LTMokytojai lituanistai nuo 2009 m. aktyviai diskutuoja dėl naujausios lietuvių literatūros dėstymo mokyklose. Naujose lietuvių kalbos ir literatūros mokymo programose, kuriose naujausiai literatūrai skirta gal ir nedaug dėmesio, tačiau išlieka aktualūs pamatiniai klausimai – „Kas šiandien formuoja lietuvių literatūros branduolį?“, „Koks yra šiuolaikinės lietuvių literatūros centras?". Straipsnyje apžvelgiamos tik pačios ryškiausios tendencijos naujausioje lietuvių prozoje ir tik bendriausiais bruožais, akcentuojant biografinio lygmens tekstų įsigalėjimą (biografijos, pseudoautobiografijos, atsiminimai) ir emigrantinės tematikos literatūroje proveržį. Apibendrinime teigiama, kad šiuo metu labai ženkliai dominuoja literatūros socialumo aspektas, t. y. pasakojamos ir išsipasakojamos savojo gyvenimo patirtys derinant jas prie skaitytojų lūkesčių horizonto. Todėl kalbėti apie tam tikrą kokybinį naujausios lietuvių prozos pokytį yra beveik neįmanoma. Šiandieniam skaitytojui tampa tikru išbandymu ne tik nepasiklysti knygų margumyne, bet ir atrasti ta, kuri suteiktų tikrąjį skaitymo malonumą ir džiaugsmą. Tad vėl prisimenamas Alfonsas Nyka-Niliūnas, savo dienoraščiuose įrašęs: „Skaitymo vis dažnesnės ir dažnesnės problemos. Vis siaurėja mane patenkinančių knygų ratas. <...>O vis dar norėčiau kažką skaityti degdamas, degdamas, degdamas...“.