Vilniaus miestas ir miestiečiai Lietuvos kultūroje
LTRecenzijoje apžvelgiama Almanto Samalavičiaus sudaryta ir Aivo Ragausko parengta Stasio Samalavičiaus knyga „Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose“ (2012). S. Samalavičius 1973 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją, rašė apie miesto pastatus, buitinę aplinką, miestiečių kasdienio gyvenimo rakandus, o savo tyrimų rezultatus koncentruotai aprašinėjo moksliniuose straipsniuose ir populiariojoje spaudoje. Ilgainiui S. Samalavičius perėjo prie kultūros istorijos temų ir pradėjo gilintis į XVII-XVIII a. vilniečių kasdienio gyvenimo problemas. Recenzuojama knyga suskirstyta į keturias dalis, viso joje yra 51 straipsnis. Straipsniuose gausiai naudojama archyvinė medžiaga, todėl šį leidinį siūloma vertinti kaip gausų Vilniaus miesto istorijos šaltinių rinkinį. Knygoje nagrinėjamos amatininkų gaminių parduotuvės ir prekybininkų krautuvės, smuklės, tranzitinių prekių sandėliai, cechų namai, pastatų durys ir langai, grindys lubos ir sienos, krosnys, puošybos ir apšvietimo elementai, keli straipsniai skirti midaus, alaus, kavos, arbatos ir tabako vartojimui. Knygos pabaigoje skelbiami XVIII a. dokumentai, atskleidžiantys ano meto gyventojų papročius ir valdžios priemones tvarkai palaikyti. Daroma prielaida, jog tolesni išsamūs Vilniaus miesto tyrimai padėtų tipologizuoti regioninius urbanistinius europietiškos civilizacijos aspektus, praplėstų miesto architektūrinį, literatūrinį ir meninį istorinį kontekstą.
