From personal sacrifice to civil resistance: national and civic identities in the designation of May 14 as a national memorial day

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
From personal sacrifice to civil resistance: national and civic identities in the designation of May 14 as a national memorial day
Alternative Title:
Nuo asmeninės aukos iki pilietinio pasipriešinimo: nacionalinė ir pilietinė tapatybė skelbiant gegužės 14-ąją atmintina diena
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2012, t. 57, p. 9-29
Keywords:
LT
20 amžius; Romas Kalanta; Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Pilietiškumas / Civic behavior.
Summary / Abstract:

LTRomo Kalantos susideginimo prasmė ne tokia jau aiški ir stabili, kaip būtų galima manyti iš kasmet prisimenamų jo mirties metinių. Siekiant R. Kalantos veiksmą įamžinti ir paskelbti atmintiną dieną, religinės, socialinės ir medicininės savižudybės interpretacijos sukėlė abejonių jo elgesio, kaip politinio protesto, tinkamumu. Vis labiau akcentuojant pilietinį pasipriešinimą Lietuvos diskurse, šešėlyje liko R. Kalantos susideginimo specifiškumas. Debatai Seime apie R. Kalantos veiksmo reikšmę atspindėjo platesnes visuomenės diskusijas dėl jo savižudybės vietos ir vaidmens Lietuvos nacionaliniame naratyve. R. Kalantos veiksmas kaip pilietinės rezistencijos liudijimas disonuoja su vieša diskusija apie prisitaikymo vaidmenį kasdieniame gyvenime sovietmečiu. Romo Kalantos aukos dieną Lietuvos parlamentas, pakeitęs į Pilietinio pasipriešinimo, išreiškė religinių vertybių bei visuomeninį rūpestį ir komplikavo nacionalistinį 1972 m. gegužės įvykių naratyvą. Pilietinės tapatybės pabrėžimas konkuravo su nacionalistinėmis pasipriešinimo sovietų valdžiai interpretacijomis. Pasiremdama Rogerso Brubakerio koncepcija autorė argumentuoja, kad Lietuvos pastangos institucionalizuoti viešąjį R. Kalantos susideginimo atminimą rodo, kaip pilietinė tapatybė gali įveikti konkuruojančius vidinius tapatybės naratyvus: išplėsti politinių vadovų galimybes ir sukurti bendrą nacionalinį naratyvą vietoj siaurai nacionalistinio Lietuvos tapatybės naratyvo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romas Kalanta; Asmeninė auka; Pilietinis pasipriešinimas; Atmintinos vietos; Romas Kalanta; Personal sacrifice; Civil resistance; Memorial day.

ENThe meaning of Romas Kalanta’s self-immolation is not that clear and stable as could be assumed from the anniversary of his death commemorated annually. Amid efforts to memorialise Kalanta’s act and to announce a memorial day, religious, social and medical interpretations of the suicide raised doubts over the propriety of his behaviour as a political protest. An increasingly stressed civil resistance in Lithuania’s discourse put the specificity of Kalanta’s self-immolation in the shade. Seimas debates on the meaning of Kalanta’s act reflected the wider society’s discussions about the place and role of his suicide in Lithuania’s national narrative. Kalanta’s act as a testimony of the civil resistance discords with the public discussion on the role of adaptation in everyday life in the Soviet period. After replacing the day of Romas Kalanta’s sacrifice with the Day of Civil Resistance, the Lithuanian Parliament expressed concern over religious values and public concern, thus complicating the nationalist narrative of the events of May 1972. Focus on civil identity competed with nationalist interpretations of the resistance to Soviet authorities. Applying the concept of Rogers Brubaker, the author argues that Lithuania’s efforts to institutionalise the public memory of Kalanta’s self-immolation demonstrate that civil identity can overcome competitive internal narratives of identity: extend possibilities for political leaders and create a common national narrative instead of a narrow nationalist narrative of Lithuania’s identity.

ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45336
Updated:
2018-12-17 13:27:02
Metrics:
Views: 9    Downloads: 2
Export: