Apie šiuolaikinę Lietuvos fotografiją naujoje knygoje

LT2011 m. išleista menotyrininkės Agnės Narušytės knyga „Lietuvos fotografija 1990-2010“. Knygoje pateiktas spalvingas ir provokuojantis pastarojo dvidešimtmečio lietuvių fotografijos kaitos vaizdas. Autorė siekia konceptualiai įvertinti pastarųjų dešimtmečių lietuvių fotografijos procesus, juos klasifikuoti. Tai nėra lengva, nes po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos, kaip ir kitų posovietinių šalių, mene vyko itin greita kaita, siekta eksperimentuoti, pasitelkus meninę formą liudyti praeitį ir prieštaringą dabartį. Visos šios transformacijos ir aprašytos knygoje, išskirti pokyčiai, įvykę Lietuvos šiuolaikinėje fotografijoje. Knygoje taip pat svarstoma termino Lietuvos fotografijos mokykla kaita (1997 m. fotomenininkas A. Lukys Vilniaus dailės akademijoje įsteigė Fotografijos ir medijų katedrą, kurioje susiformavo nauja kūrėjų karta, atstovaujanti šiuolaikinės ir konceptualiosios fotografijos kryptims). A. Narušytė išskiria aktualiąsias Lietuvos fotografijos temas, kurios lemia ir knygos struktūrą. Visgi daugiausia dėmesio kreipiama į atminties diskurso raišką fotografijoje (su atmintimi siejami šeimų albumai, dokumentinė fotografija, fiksuojanti skaudžius Lietuvos istorijos epizodus). Nemažai vietos skiriama peizažo temai fotografijoje, apžvelgiami žymiausi socialinės fotografijos, portreto autoriai. Skyrius apie miesto tematiką fotografijoje atskleidžia miestovaizdžio įvairovę. Knygos autorei rūpi ir naujausi fotografijos reiškiniai, vienas jų – postfotografija. Paskutiniame knygos skyriuje analizuojama prieš kelerius metus įvesta į fotografijos kalbą fotosofijos sąvoka.

ENIn 2011, a book “Lithuanian Photography 1990–2010” by an art critic A. Narušytė was published. The book presents a colourful and provoking picture of changes in Lithuanian photography over the last decade. The author seeks to conceptually evaluate the processes Lithuanian photography has witnessed over the last decades and classify them. This is not an easy task, since after the restoration of independence, Lithuanian art, like in other post-Soviet states, faced rapid transformations, experiments and manifestations of the past and the controversial present through various artistic forms. All these transformations are described, and changes in Lithuanian contemporary photography are highlighted in the book. The book also contemplates on the transformations of the term “Lithuanian school of photography” (in 1997, a photography artist A. Lukys established a department of photography and medias at Vilnius Academy of Arts, where a new generation of photographers representing contemporary and conceptual directions in the field of photography formed). A. Narušytė distinguishes relevant themes in the field of Lithuanian photography, which determine the structure of the book. However, the major attention is focused on the expression of memory discourse in photography. A great deal of attention is dedicated to the theme of landscape in photography, the most famous authors of social photography and portrait are reviewed. The section about urban photography reveals varieties of urban landscape. The author of the book is concerned with the latest phenomena in photography including post-photography. The last section of the book analyses the concept of photosophy, which was introduced into the language of photography several years ago.