Lietuvių tautos sukilimas

LTRecenzijoje aptariama kolektyvinė monografija „Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22–28 d.“ (Vilnius, 2011). Arūnas Bubnys, Sigitas Jegelevičius, Stasys Knezys ir Alfredas Rukšėnas išsamiai aprašė tragiškus 1940 metų įvykius, atskleidė sovietų planus likviduoti Lietuvos Nepriklausomybę, suteikiant šiems planams legitimumo pavidalą. Knygoje detaliai aprašyta Baltijos kraštų okupacijos politika. Daug dėmesio skirta istoriografijos aptarimui. Išsami tyrimų apžvalga leidžia geriau suvokti kontraversišką sukilimo vertinimą. Recenzijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad knygos autoriai privalėjo pateikti išsamesnę esamos padėties analizę, sąlygojusią būtent sukilimo pasirinkimą. To meto sąlygomis Lietuvoje buvo tik trys jėgos, kurios iš tikrųjų galėjo imtis organizuoti pogrindį ir telkti žmones pasipriešinimui. Tai studentai, katalikiško jaunimo Ateitininkų federacijos nariai, Lietuvos kariuomenės karininkai ir puskarininkiai bei Lietuvos šaulių sąjunga, išlaikiusi savo struktūrą periferijoje. Pabrėžiama, jog ši knyga yra vienas objektyviausių veikalų, aprašančių 1941 metų Sukilimą. Knygoje pateikta medžiaga demaskuoja okupanto pastangas pavaizduoti okupaciją kaip savanorišką prisijungimą, kuriuo buvo grindžiamas okupacinis sovietų režimas. Kaip nurodo knygos autoriai, 1941 metų Birželio sukilimas buvo 1940 metų vasarą prasidėjusio antisovietinio pasipriešinimo viršūnė, paskelbtas Nepriklausomybės atkūrimas suteikė jėgų ir paskatų pasipriešinimo kovai ilgus okupacijų metus.