Iš visuotinių gyventojų surašymų istorijos: Vilniaus miesto atvejis

LTVisuotiniai gyventojų surašymai yra laikomi vienais patikimiausių šaltinių, liudijančių socialinius procesus visuomenėse. Lietuvoje taip pat vykdavo tokie surašymai, kaip pirmąjį visuotinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymą galima įvardyti vykusį 1790 m. XX a. antrojoje pusėje Lietuvos gyventojai buvo surašomi reguliariai. Anksčiau to nepavyko padaryti dėl sudėtingos politinės konjunktūros – 1918 m. atsikūrusiai moderniai Lietuvos Respublikai pavyko surengti tik vieną visuotinį gyventojų surašymą. Planuoto antrojo surašymo (1940 m.) įgyvendinti nepavyko dėl sovietinės okupacijos ir aneksijos. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos gyventojai visuotiniu būdu, vadovaujantis Maskvos nurodymais, buvo suskaičiuoti tik 1959 metais. Vėliau LSSR gyventojai surašyti 1970, 1979, 1989 metais. Kalbant apie Vilniaus atvejį, padėtis buvo dar komplikuotesnė. Nors Lietuva dėl istorinės sostinės atkakliai kovojo tarptautinėje arenoje, tačiau norimo rezultato nepasiekė – 1923 m. Ambasadorių konferencijos sprendimu Vilnius de jure tapo Lenkijos Respublikos dalimi. Nuo tada Vilniuje vykusios gyventojų registracijos, surašymai ar kitokia apskaita buvo sudėtinė Lenkijoje vykusių procesų ir akcijų dalis. Tokios akcijos pavyzdys – 1931 m. pabaigoje vykęs visuotinis gyventojų surašymas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus gyventojai. Pristatomas dokumentas – 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymo Vilniaus mieste ataskaita. [p. 159-160].

• Migruojantis Vilnius: 1915-1994 metai. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. 178 p.
• Stosunki polsko-żydowskie w Wilnie i na Wileńszczyźnie 1919-1939. Białystok : Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2004. 463 p.
• Zbrodnia ponarska 1941-1944. Warszawa : Wydawnictwo Instytutu Pamięci Narodowej, 2022. 399 p.