Požiūrių į kameriškumą įvairovė

LTSunku aprėpti pačios kameriškumo sąvokos mene esmę. Mūsų apmąstymų pamatuose turėtų glūdėti istorinė šios sąvokos kilmė ir prasmė nuo XVI a. vid. reiškusi atlikimo vietą. Vėliau sąvokos prasmė išsiplėtė. Ji buvo taikoma ansamblių sudėčiai, kompozicinei technikai apibūdinti ir pan. Tačiau samprotavimai nusidriekia ir į platesnius horizontus. Mes mąstome apie kameriškumą, kurį suvokiame kaip menininko pasaulėjautą. Atrodo, kad kameriškumas neegzistuoja be mąstymo. Gal net priešingai – jis yra mąstymo pasekmė. Sąvokos kilmėje gali glūdėti reiškinio kokia nors ypatybė, buvimo būdas, pergyvenimas. Būtent toks, iš pirmo žvilgsnio net ne itin konkretus žodis, pergyvenimas, galėtų atspindėti kameriškumo raiškos kilmę. Savo esme kameriškumo pergyvenimas yra subjektyvus dalykas. Jame gali aktyvizuotis įvairių intonacijų reminiscensijos, kurios žmogaus atmintyje išliko klausantis klasikinio pobūdžio kamerinių kūrinių. Taip samprotaudami galime atsiremti į perdėm didelį subjektyvumą, kuris gali net išprovokuoti požiūrių į kameriškumo raišką įvairovę. Vieniems jis iškyla kaip meditacija, vienatvės būtis, savianalizė, kitiems – savotiška nedidelių dialogų, buvimo kartu būsena. Nepažinių zonų kameriškumo tyrimo objekte apstu. Kamerinė muzika neretai tampa savita kompozitorių kūrybinių minčių dėlione. Tvirtinčiau, jog joje bene labiausiai vyksta įvairūs ir net radikalūs eksperimentai. Čia kompozitoriai dažnai išbando savo idėjas erdvių, laiko pajautos muzikoje vizijas. Taip yra visame pasaulyje. Lietuvoje taip pat. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kamerinė muzika; Solinis ir kamerinis muzikavimas; Lietuvių kompozitorių kameriniai kūriniai; Chamber music; Solo and chamber musicmaking; Chamber music of Lithuanian composers.

ENIt is difficult to capture the essence of the concept of chamber music. Our discussion should be based on the historical origin and meaning of this term, which since the middle of the 16th century indicated the place of performance. Later, the meaning of the term expanded. It was applied in the descriptions of the composition of ensembles or the compositional technique, etc. However, the discussion stretches to even wider horizons. The origin of a term may contain some feature or a way of being or experiencing a phenomenon. Thus, experience is what perhaps could reflect the origin of chamber environment. In its essence, the experience of chamber environment is a subjective matter. It may involve reminiscences of various intonations preserved in the memory of a person listening to classical chamber music. For some, it may be like a meditation, the loneliness of being, self-analysis, for other – a certain state of short dialogues and being together. There are plenty of areas in the subject of chamber music that cannot be studied. Chamber music often becomes a unique place for composers to organise their creative thoughts. Arguably, chamber music involves the most experiments that are very diverse and even radical. It is in chamber music that composers often test their ideas and visions of the perception of time and space.