J. Tęgowski. Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku (Biblioteka Genealogiczna, t. 9)
LTRecenzijoje aptariama lenkų istoriko Jano Tęgowskio monografija „Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku“ (Vroclavas, 2011). Savo knygoje J. Tęgowskis aprašo dviejų amžių Svyriškių istoriją - nuo giminės pasirodymo istoriniuose šaltiniuose XV a. pradžioje iki XVI a. pabaigos. Darbo struktūra tradicinė tokio pobūdžio genealoginėms studijoms. Medžiaga dėstoma diachroniškai pagal giminės linijas (šakas). Iš viso monografijoje aprašyta 120 giminės atstovų. Knygą pradeda skyrius apie ankstyviausius Svyriškių atstovus, antrame skyriuje nagrinėjama Kriko Jono Svyriškio linija, trečiame - Romano, ketvirtame - Aleksandro, o penktame - Danišo Svyriškių palikuonių istorija. Monografiją užbaigia skyrius apie Svyriškių fundacinę veiklą - bažnyčių steigimą ir rėmimą bei donacijas vienuolynams. Gausiais šaltiniais (tarp jų didžia dalimi dominuoja archyviniai, ypač aptariant XVI a. giminės istoriją) ir aukšto lygio šaltiniotyra grįstas darbas atskleidžia dar vieną menkai žinomą XV - XVI a. LDK istorijos puslapį. Jame regime istorijos vingius giminės, kuri nepriklausė nepalyginti geriau ištirtam LDK elito sluoksniui. Lenkų istorikas atkreipia dėmesį į tai, kad ir tarp Svyrių kunigaikščių pasitaikydavo vienas kitas kilimo pareigybinės hierarchijos laipteliais atvejis ir kad tai įvykdavo ne XV a. (kaip būtų galima tikėtis, žinant apie neabejotinai aukštą giminės kilme), o tik XVI a. antrojoje pusėje (p. 11). Tarp tokių atvejų autorius išskiria iki valdovo maršalo rango iškilusius brolius Lukošių ir Joną Boleslavaičius, Jokūbą Aleksandraitį (p. 11, 71-90). Tačiau šiaip didžioji dalis Svyriškių taip ir liko iki pat XIX a. tarp vidutinės ir smulkios bajorijos atstovų. Daugelį jų istorinėje literatūroje J. Tęgowskis paminėjo pirmasis.
