Filosofai neprofesionalai profesionaliosios filosofijos kontekste

LTPublikacijoje svarstoma apie filosofų neprofesionalų statusą ir jų idėjų likimą. Nubrėžti griežtą ribą tarp profesionalių ir neprofesionalių filosofų nėra paprasta. Filosofai profesionalai dažniausiai nagrinėja filosofines problemas mokslo institucijose, dėsto filosofiją aukštosiose mokyklose ir rašo filosofinio pobūdžio tekstus. Bendrąja prasme filosofai yra visokių profesijų atstovai, tačiau profesionalių filosofų dėmesio dažniausiai sulaukia menininkai ir mokslininkai. Straipsnyje apžvelgiami filosofijos istorijoje žinomi atvejai, kai filosofinės idėjos skleidžiasi nefilosofinio (poetinio, mokslinio ar kitokio) žanro tekstuose. Ieškodamas netradicinių filosofinių idėjų šaltinių, autorius svarsto apie meno kūrinių filosofines potencijas. Analizuoja Dantės ir Petrarcos atvejus, atskleisdamas literatūros ir filosofijos sąlyčius. Taip pat primena, kad svarstant filosofinį procesą XVIII–XIX amžiaus Vokietijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne vien filosofijos profesionalams, bet ir giminingų humanitarinių krypčių specialistų būriui. Apibendrindamas refleksiją, autorius konstatuoja, kad ne visuose meniniuose tekstuose turi būti reikšmingų filosofinių idėjų. Tačiau neretai jų apmaudžiai trūksta ir profesionalių filosofų darbuose. Siūloma atlikti filosofinių idėjų paieškos metodologiją – dekonstrukciją. Taip pat kiek apriboti besąlygišką pasitikėjimą vadinamųjų filosofų profesionalų kūryba ir kartais nors truputį įdėmiau įsiklausyti į tikruosius kūrėjus. Taip išminties meilė galėtų įgauti daugiau prasmės.

ENThis publication includes discussion on the status of non-professional philosophers and fate of their ideas. It is not easy to draw a strict line between professional and non-professional philosophers. Professional philosophers usually analyse philosophical problems in scientific institutions, teach philosophy in higher schools and write philosophical texts. Generally, philosophers are representatives of various professions; however, professional philosophers usually draw their attention to artists and scientists. The article reviews cases known in the history of philosophy when philosophical ideas are unfolded in texts of non-philosophical (poetic, scientific, or other) genre. Searching for non-traditional sources of philosophical ideas the author considers philosophical potentials of artistic works. The author also analyses cases of Dante and Petrarch, and reveals relations between literature and philosophy. He also reminds that considering the philosophical process in Germany in the XVIII-XIX century, the focus was not only on professional philosophers, but also on specialists from related humanitarian fields. Concluding the reflection, the author states that not all artistic texts should include significant philosophical ideas. However, sometimes they are also annoyingly missed in works of professional philosophers. It is suggested to carry out the methodology of search of philosophical ideas, i.e. deconstruction. The author also suggests to slightly limit unconditional trust in works of so-called professional philosophers and sometimes to draw more attention to real creators. This way love of wisdom could make more sense.