Kristijono Donelaičio "Metai"

LTKristijonas Donelaitis yra tinkamai pripažintas kaip lietuvių literatūros pradininkas ir užima garbingą vietą. Šiame straipsnyje aptariama Donelaičio biografija, veikla ir literatūrinis „Metų“ savitumas. Jis užaugo Vakarų Lietuvos dirvoje ir subrendo neįprastame kultūriniame fone bei atšiaurioje Rytprūsių aplinkoje. 1736 m. jis įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo teologiją, taip pat lankė Lietuvių kalbos seminarą. Donelaitis puikiai išmanė daugybę amatų ir mokslų. Jo poezijos centre visada yra Žmogus. Pastebėjimams apie žmogaus likimą ir vietą pasaulyje išreikšti poetas sąmoningai renkasi didaktinio epo formą. Donelaitis, kaip tikras patriotas ir kaip labai humaniškas žmogus, laikėsi vienybės su savo žmonėmis, lietuviais valstiečiais ir baudžiauninkais. „Metai“ – epas ir turiniu, ir forma. Jo žodynas labai originalus, neįprastas ir tikslus. Temos susijusios su praktiniu gyvenimu ir žemdirbių bendruomene. Mokyti kaimiečius teisingo gyvenimo jam buvo pareiga ir privilegija. Kaip Hesiodas ir Vergilijus, Donelaitis žmogišką būtį vaizduoja ne izoliuotą ir nepakartojamą kosminėje schemoje, o kaip visatos dalį. Donelaitis sėkmingai ir išradingai naudoja didaktinio epo žanrą. Jis puikiai valdo neišvaizdžias, tačiau labai savas temas. Kaip tikras Renesanso žmogus, jis ragina nuolankumui, linksmybei ir sveikam požiūriui į gyvenimą. Jo domėjimasis žmogumi ir savo tauta būdingas šiam laikotarpiui, tačiau rūpestis žemesniąja klase ir žmonių bei tautų lygybės siekis tikrai pralenkęs laiką. Taigi didaktinį epą jis modernizuoja bei tęsia ir formos, ir ideologijos prasme.Reikšminiai žodžiai: Antika; Epas; Hesiodas; Kristijonas Donelaitis; Poezija; Senoji Lietuvos literatūra; Vergilijus; Žmogus; Antiquity; Epos; Hesiod; Kristijonas Donelaitis; Man; Poetry; The Old Lithuanian literature; Virgil.

ENKristijonas Donelaitis is suitably recognised as the initiator of Lithuanian literature and holds a respectable position. This article includes discussion on Donelaitis biography, activity and literary originality of the work Metai. He grew up in the soil of Western Lithuania and matured in unusual cultural background and in the harsh environment of Eastern Prussians. In 1736 he was accepted to Konigsberg University, where he was studying theology, also attending the seminar of Lithuanian language. Donelaitis was excellent in various crafts and sciences. In the centre of his poetry there is always a Man. In order to express the remarks on man’s fate and place in the world the poet consciously uses the form of didactic epos. As a true patriot and very humane person, Donelaitis was living in unity with his people, Lithuanian peasants and serfs. His work Metai is an epos both by its content and form. His dictionary is very original, unusual and precise. Topics are associated with practical life and community of farmers. He saw teaching of villagers on how to live in a right manner as his duty and privilege. Same as Hesiod and Virgil, Donelaitis reflects human being not as an isolated and unique in the cosmic scheme, but as a part of the universe. Donelaitis successfully and ingeniously uses the genre of didactic epos. He is excellent in managing unprepossessing but very own topics. As a true person of Renaissance he suggests humble, entertaining and healthy approach towards life. His interest in humans and his nation is typical to this period; however, caring for lower class and aiming for human and nation equality really goes ahead of time. Therefore, he modernizes didactic epos and continues it in the sense of form and ideology.