Kristijono Donelaičio saulės

LTTik moksliški, atsargūs ir pagarbūs Donelaičio raštų nagrinėjimai gali pristatyti jo kūrybą ir atskleisti kitokį Donelaitį - pilną humoro ir šviesos, pastabų, draugišką ir stiprų. Šiuo tikslu straipsnyje aptariami Donelaičio raštai, tiesioginiai pasisakymai, kurių dauguma rašyti vokiečių kalba: „Žinios“, „Tolminkiemio žemių separacijos byla“, „K. Donelaičio įrašai krikšto metrikų knygose“ ir „Kiti K. Donelaičio raštai ir dokumentai“. Taip pat analizuojami du jo laiškai - vienas lietuviškai rašytas, kitas vokiškai, nagrinėjami du eilėraščiai vokiečių kalba, šešios pasakėčios ir „Metai“, kurie yra svarbiausia medžiaga Donelaičiui suprasti. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, koks Donelaitis pasirodo susirašinėjime su valdžios įstaigomis ir pastabose į Ruigio raštus. Visuose raštuose Donelaitis reikalauja teisingumo: kad kiekvienas galėtų už save kalbėti, kad visi būtų išklausyti, kad sprendžiant nė vienas nebūtų nuskriaustas. Dažnai Donelaičio raštuose minima sąžinė, sąžiningumas, teisingumas, Dievo teisybė. Jo cituojamos Šv. Rašto vietos, ypač iš Senojo Testamento, siejasi su teisingumu – neskriausti silpnesniųjų, neimti kito nuosavybės, neapgaudinėti. Pasakėčiose taip pat juntamas Donelaičio sąmojis: jis veiksmingai supriešina pasakėčios žodžius ir vaizdą, žinodamas, kad pats skaitytojas susigaudys. Labai svarbių įžvalgų į Donelaičio pažiūras ir nusiteikimus liudija jo vokiški eilėraščiai. Visi Donelaičio išlikę žodžiai - nuo pastabų iki „Metų“ – liudija asmenį, pajėgiantį galvoti, stebėti, daryti išvadas, nepasiduodantį, nevergaujantį, ištikimą savo sąžinei ir tikintį teisingu Dievu. Šioms pažiūroms jis ir „Metuose“ neprieštarauja.Reikšminiai žodžiai: "Metai"; Biografija; Korespondencija; Kristijonas Donelaitis; Literatūra, XVIII a; Oficialūs raštai; Poema; Stilius; Veikėjai; "The Seasons"; Biography; Correspondence; Kristijonas Donelaitis; Lithuanian literature, 18th century; Official letters; Personages; Poem; Style.