Būrų kultūros poetas

LTDonelaičio „Metai“ yra liudytojas XVIII a. lietuvininkų gyvenimo – ekonominio, socialinio, moralinio; liudytojas lietuvių būrų psichinės struktūros, net jų kuriamojo pajėgumo. Juose atsispindi ir apskritai Europos dvasia. Per Prūsijos sostinę Donelaitis susipažino su Europos idėjiniu gyvenimu, kuris nebuvo vientisas. Donelaitis studijuodamas gyveno pietistinėje atmosferoje, kuri ugdė darbštumą, maldingumą, susilaikymą nuo pramogų, puritonišką askezę. Donelaitis, be to, buvo dvasininkas. Jo profesijai charakteringa eiti su patarimais ir pabarimais į kitus. Tas profesinis bruožas kartu su pietizmu negalėjo nepalikti pėdsakų „Metuose“. Jo rezultatas – retorinis didaktinis elementas. Donelaitis pasisavino bendrą amžiaus nuotaiką ir išviršines to amžiaus literatūrines formas. Vis dėlto rašytojas prieina arti prie lietuvininkų, paimdamas ne tik jų ideologiją, bet ir jų žodį bei žodinio sakininio vaizdo priemones. „Metų“ stilius, autoriaus santykis su gamta, su metafizika, socialinių ir tautinių problemų sprendimas yra liudytojai, kad Donelaitis yra kilęs iš liaudies, iš tų patriarchalinių būrų, ir kūrybos metu nuo jų neatitrūkęs. Jis žiūri jų akimis, galvoja jų mintimis. Jų mintys, sielvartai, nuotaikos, vaizduotės pobūdis buvo jo poezijai pagrindas – metmenys, o studijomis laimėtos idėjos, išviršinės literatūrinės formos bei technika, paimtos iš graikų, anglų ar vokiečių, buvo jo poezijai – ataudai. Donelaityje susitelkė visa, ką XVIII a. būrai turėjo sąmonėje ir pasąmonėje. Tai išreikšdamas „Metų“ vaizdais, poetas lyg atbaigė būrų kultūros klestėjimo epochą.Reikšminiai žodžiai: "Metai"; Baudžiava; Gamta; Kristijonas Donelaitis; Literatūra, XVIII a; Pietizmas; Poezija; Stilius; 18 amžius; "The Seasons"; Kristijonas Donelaitis; Lithuanian literature, 18th century; Nature; Pietism; Poetry; Serfdom; Style; XVIIIth century.

ENDonelaitis work Metai is a witness of economic, social and moral life of Prussian Lithuanians in the XVIII century; it is a witness of psychical structure of Lithuanian boors, even their creative capabilities. The text also reflects the general European spirit. Prussian capital had helped Donelaitis to familiarize with ideological European life, which was not solid. While studying, Donelaitis was living in the atmosphere of pietism, which had formed diligence, piety, abstention from entertainment, and puritanical asceticism. Furthermore, Donelaitis was a clergyman. It is typical for his profession to provide others with advices and objurgations. That professional feature and pietism simply had to leave a trace in Metai. The result is a rhetorical didactic element. Donelaitis had adopted the general mood of the period and external literary forms characteristic to that time. However, the writer goes close to the Prussian Lithuanian because he takes not only their ideology, but also their word and verbal sentential visual means. The style of Metai, writer’s connection with nature and metaphysics, and solutions for social and national problems witness that Donelaitis has come from the commons, from those patriarchal boors, and had not disengaged from them even during the writing. He sees everything in their eyes and has their thoughts. Their thoughts, sorrows, moods, and nature of imagination had created the base for his poetry, i.e. the draft, while ideas won by studies, external literary forms and techniques borrowed from Greek, English or German were wefts of his poetry. Donelaitis had collected everything, what boors of the XVIII century had in their consciousness and subconsciousness. Expressing all that by images of Metai, the poet sort of deterred the era of cultural boor prosperity.