LTNagrinėjama vežimų geležinkeliais planavimo proceso svarba. Straipsnyje pristatomi geležinkelių transporto planavimo uždaviniai. Geležinkelių transporto planavimas į ateitį metams, mėnesiams, savaitėms, dienoms leidžia iš esmės išskirti uždavinius; šiuo atžvilgiu geležinkelių transporto planavimo uždaviniai gali būti strateginiai, taktiniai, operatyviniai ir trumpalaikiai einamieji. Kitas būdas planavimo uždaviniams klasifikuoti yra paremtas planavimo objektu: tai susiję su grafikais, riedmenimis ir ekipažais. Riedmenų parko struktūros ir dydžio planavimas yra vienas iš geležinkelių transporto politikos formavimo pagrindų, kuriais remiantis galima pasiekti maksimalų riedmenų išnaudojimo efektyvumą bei planuoti reikalingų riedmenų poreikį. Šio poreikio apimtis yra kintantis laike parametras, kurį kiekvieną kartą būtina skaičiuoti taikant dvi pagrindines metodikas. Pirmąja galima skaičiuoti riedmenų parko dydį kiekybiniais parametrais (rida, našumas, apyvarta ir kt.).Antrajam – kokybiniam įvertinimui – yra sukurti matematiniai modeliai, kuriuose vyrauja kokybiniai parametrai: lyginamosios išlaidos, riedmenų vieneto našumas, lyginamasis ištekliaus sunaudojimas, riedmenų kaina ir kt. Planuojant riedmenų parką, yra svarbu ir riedmenų eksploatavimo optimalaus laiko nustatymas. Šiuose skaičiavimuose įvertinama remonto kaina, kapitalinių remontų skaičius, einamosios išlaidos bei kiti eksploataciniai parametrai.
ENArticle analyses the importance of planning process of rail transportation. Railway planning problems are presented in this paper. Planning the railways for years, months, weeks or days ahead leads to substantially different problems; in this regard railway planning problems can be strategic, tactical, operational and short-term. Another way to classify railway planning problems is based on their target: they concern the timetable, the rolling stock and the crew. Planning the structure and volume of the rolling stock is a key factor in achieving maximum efficiency of transportation by rail as well as forecasting the demand for these transport facilities. The demand for trains is a time-dependant variable which in each case should be determined by two main approaches. The first method allows us to determine quantitative parameters of rolling stock (i.e. kilometers logged, efficiency, turnover, etc.). The second is based on specially developed mathematical models relying on qualitative characteristics such as relative expenses, efficiency of the particular train, relative expenditure of resources, cost of the trains, etc.