L'ajustement à la crise selon les pays baltes: une perspective comparatiste

LTBaltijos šalys – įdomus tyrimo objektas dėl daugelio priežasčių. Ikikrizinio laikotarpio makroekonominis disbalansas ir ištikusios krizės mastas – vienos jų. Visgi įdomiausias yra klausimas, kodėl Baltijos valstybės pasirinko „vidinės devalvacijos“ strategiją, skirtingai nei siūlė įtakingi ekonomistai. Nuo 2009 m. vidurio tarp analitikų vyravo sutarimas, jog Baltijos valstybių valiutų devalvacija yra neišvengiama. Tačiau to neįvyko. Tai lėmė ne vienas veiksnys, bet svarbiausias buvo Baltijos šalyse dominavęs konsensusas – ryžtas išsaugoti fiksuotą valiutos kursą ir kuo greičiau įsivesti eurą. Baltijos valstybių atveju „vidinės devalvacijos“ strategiją sudarė biudžeto pajamų didinimas ir palyginti didelis valstybės išlaidų apkarpymas. Taip pat palankus buvo ekonomikos depolitizavimas bei žemas protesto prieš taupymo politiką lygis, kurį galima laikyti tam tikra šių šalių visuomenių „kantrumo kultūros“ išraiška. Stoiška pozicija ekstremalių aplinkybių akivaizdoje turėjo Vakarams pademonstruoti Baltijos valstybių ketinimų rimtumą ir sustiprinti rinkų pasitikėjimą, o valiutų devalvacija, priešingai, galėjo sukelti rimtą finansinės destabilizacijos grėsmę. Visgi Baltijos šalių pastangos įveikti krizę buvo ne vienodai sėkmingos: Latvijoje ir Lietuvoje biudžeto deficitas gerokai išaugo, o Estijai, sugebėjusiai išlaikyti deficitą žemiau 3 proc. BVP, jau 2011 m. pavyko prisijungti prie euro zonos. Straipsnyje taip pat lyginamos ir nagrinėjamos skirtingų ekonominės krizės atomazgų trijose Baltijos valstybėse ekonominės, politinės, socialinės bei institucinės priežastys.

ENThe Baltic States is an interesting object for research for many different reasons. One of the reasons is the macroeconomic imbalance of pre-crisis period and the extent of the crisis. However, the most interesting question is why despite the suggestion from experienced economists had the Baltic States chosen the strategy of internal devaluation. From the middle of 2009 analysts were agreeing that devaluation of currencies used in the Baltic States is inevitable. However, that did not happen. This was determined by more than one factor, but most important was the consensus dominating in the Baltic States, i.e. decision to preserve fixed currency rate and adopt the euro as soon as possible. In the case of the Baltic States, the strategy of internal devaluation had consisted of increase in budgetary funds and comparably large decrease in public spending. Furthermore, the depoliticisation was favourable and the level of protest against saving policy, which in these countries could be treated as a particular expression of communities’ culture of sufferance, was low. Stoic position in the face of extreme circumstances should have demonstrated to the Occident that intentions of the Baltic States are serious and strengthen the confidence of markets, while the devaluation of currencies by contraries could have raised a serious risk on financial destabilization. However, the effort of the Baltic States to cope with the crisis were not as equally successful: the deficit of the budget in Latvia and Lithuania have increased significantly, while Estonia managing to maintain the deficit under 3 percent of GDP was able to join the euro area already in 2011. The article also compares and analyses economic, political, social and institutional reasons determining different upshots of economic crisis in three Baltic States.