Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
LTStraipsnyje svarstomas baltų ryšių su pagoniškąja Europa klausimas, reaguojant į Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį. Lobio amžius – apie V a. pr. K r., radimvietė – Olštyno vaivadijos Piečki (Pieczki) valsčiaus Čaškovo (Czaszkowo) kaimas. Viename rastame papuošale yra vaizduojamas plėšrus žvėris, tikėtina, kad tai – mitinis vilkas Fenriras. Šis mitologinis skandinavų personažas, kosminio blogio ir vyriškojo aršumo įsikūnijimas, buvo populiarus ne tik senovėje, bet ir dabar – nuo specialiųjų dalinių, task-forces pavadinimų iki animacinių filmų, internetinių fantasy stiliaus monstrų. Fenriras sutinkamas trijuose siužetuose: 1) Fenriras praryja saulę, po to žemę apgaubia tamsa ; 2) Fenriras nukanda mitiniam herojui Tyrui dešinę ranką; 3) Fenriras perkando Paukščių taką sutrikdydamas kosmoso stabilumą, ir tada iš jo nasrų pradėjo tekėti dvi kosminės upės. Trečiasis siužetas yra mažiausiai paplitęs, o čia aptariamas radinys sietinas būtent su trečiuoju siužetu. Šis artefaktas – baltiškoji vilko Fenriro versija – kelia ir kitokių minčių. Radinys sietinas su gotais ir galindais, tačiau surastas pačiame baltiškosios Galindijos centre. Tikėtina, tai artimos gotų ir galindų bendrystės liudijimas. Kaip kitaip artefaktas, dažnas Ispanijoje ir Skandinavijoje, galėjo patekti į baltiškąsias girias. Tai liudija, kad baltiškasis ir gotiškasis pasauliai galimai egzistavo greta, reikia pripažinti glaudžius jų istorinius ir geografinius ryšius, tačiau jų netapatinti.
