Klasifikacinės logikos lietuvių tradicinėje kultūroje

LTStraipsnio tikslas, atsiremiant i antropologo C. Lévi-Strausso totemizmo tyrinejimus, išryškinti klasifikacines logikas, kurios sąlygojo etnokonfesinių ir socialinių grupių tapatumus. Sakytinėje kultūroje vienas iš reikšminių skyrimų yra aiškus ir neaiškus kalbėjimas. Šios priešpriešos pagrindu senovės lietuvių kultūriniame universume išskyriama tokia homologija: neaiškiai kalbantys - gudai; bambantys - bambizai (reformatai); aiškiai kalbantys - mes. Įdomu tai, kad „bambėjimas“ vizualizuojamas suskilusio varpo figūra: tokie, pasak tautosakos, yra reformatų varpai. Konfesinių kovų įkarštyje reformatų pamokslai ir kalbos traktuotos kaip neaiškios, supainiotos; tai ne raiški, aiški kalba, o tik „bambėjimas“. Gali galioti ir kitos logikos. Gimęs kūdikis yra pirmiausia pakrikštijamas, po to jis prieina pirmosios išpažinties ir pirmosios komunijos, tapdamas katalikų bendruomenės nariu. Žinoma, kad žydai nekrikštija savo naujagimių, o protestantai nepripažįsta individualios išpažinties ir dvasininkijos kaip tarpininko tarp Dievo ir tikinčiųjų. Tad tampa suprantama, kodėl nepakrikštyti kūdikiai vadinti „žydukais“, o „bambizais“ – jau pakrikštyti, bet dar nepriėję pirmosios išpažinties vaikai. Toks vaikas panašus į reformatą, kuris šiaip jau krikščionis, bet neina išpažinties. Būtent todėl galima tuo pačiu žodžiu bambizas įvardyti ir reformatą, ir atitinkamo amžiaus vaiką. Visa tai tiesiogiai veda prie „žmogaus“ sampratos tradicinėje kultūroje specialaus tyrimo. Istoriniai duomenys rodo, jog tradicinėje kultūroje „žmogaus“ sąvoka dar nebuvo tapusi universalia, kokia ji yra šiandien.

ENThe aim of the article is to highlight the classification logic that determined the identity of ethnoconfessional and social groups based on the totemism studies of the anthropologist C. Lévi-Strauss. In spoken culture, one of notional distinctions is clear and unclear speaking. Based on this opposition, in the cultural universe of ancient Lithuanians the following homology is distinguished: unclear speech – Belarusians; grumbling – bambizas (Reformer; child, teenager); clear speech – us. What is interesting is that 'grumbling' is visualised by a figure of a broken bell: according to folklore, such are the bells of Reformers. In the zest of confessional fights, the sermons and speeches of the Reformers were considered to be unclear and confused; it is not an expressive, clear speech, but 'grumbling'. Other logic may also be applicable. After birth, a baby is first baptized, then goes to first confession and first communion and becomes a member of the Catholic community. It is known that the Jews do not baptize their newborns and the Protestants do not accept individual confession and the clergy as an intermediary between God and the congregation. Therefore, it is understandable why unbaptized children were called 'little Jews' and already baptized children but having not gone to first confession were called 'bambizas'. Such child is similar to a Reformer, who is actually a Christian, but does not go to confession. Therefore, the same word 'bambizas' could be used to name a Reformer and a child of certain age. All this leads directly to the special research of the conception of the 'man' in traditional culture. Historical data indicates that in traditional culture, the conception of the 'man' was not as universal as it is today.