Lietuvių kanklininkai: įvaizdžių kaita ir sąveika XIX a. pabaigos - XXI a. pradžios kankliavimo gaivinimo judėjime

LTStraipsnio objektas: lietuvių kanklininkų įvaizdžiai. Tikslas: remiantis duomenimis, surinktais iš mokslinės literatūros, populiarių publikacijų, 2008–2011 m. atliktų interviu su įvairiais šiuo metu kanklėmis grojančiais žmonėmis (kanklių ansamblių, folkloro ansamblių nariais, pavieniais kanklininkais), išnagrinėti kanklininko įvaizdžius ir jų kaitą XIX a. pab.–XXI a. pr. Metodai: lyginamoji, kritinė analizė. Išvados: kankliavimo gaivinimo formos, jas grindžianti ideologija, praeities interpretacija, kankliavimo kontekstas, kanklininkų lytis, socialinė padėtis, vertybės ir tikslai buvo įvairūs. Kanklininkas kaip tautinis simbolis pasirodo gerokai nutolęs nuo realių kaime kankliavusių žmonių. Susikurtas įvaizdis seka realiuoju, bet paprastai gerokai vėluodamas. Kita vertus, susikurtas įvaizdis lengvai pasiduoda kultūros madoms, ideologiniams siekiams ir yra pritaikomas jiems pagrįsti bei įgyvendinti. Įvairūs kanklininkų įvaizdžiai – kanklininkas vaidila, kanklininkas burtininkas, kanklininkės mergelės, kanklių karalienės ir kt. – reiškėsi ir buvo reflektuojami įvairiai. Aptartoje kanklininko vaizdinių raidoje išryškėjo daugelis gana retai Lietuvos etninės kultūros gaivinimo kontekste akcentuojamų dalykų: vyro ir moters, kolektyviškumo ir individualizmo vertybių santykis, kintanti religingumo / dvasingumo samprata.

ENThe Lithuanian folk instrument kanklės is one of the strongest Lithuanian national symbols. The art of playing kanklės has been revived since the end of the 19th century till now. The history of this revival suggests a constantly changing image of the kanklės player. This article aims at analysing the development of this image from the end of the 19th to the beginning of the 21st century and the reasons behind the different interpretations. A close analysis of interviews with kanklės players as well as popular and scholarly publications suggest that in the imagination of Lithuanian revivalists and the general public, the kanklės player was seen as a pagan priest, a sorcerer, a maiden... Different images of the kanklės player and ways in which their meanings were communicated and expressed is a rich source of study of power and gender relations in society as well as of the shifting focus on collective or individual values, the changing sense of religious or spiritual attitudes and other aspects of Lithuanian social life.