Stāsts kā folkloristikas objekts

LTXXI a. folkloristikos tyrimų laukas nepaprastai išsiplėtė. Beveik visą XX a. buvo renkami, fiksuojami, saugomi ir analizuojami tradiciniai folkloro artefaktai. Vis dėlto ypatingai pastaruoju metu Lietuvoje folkloro pasaulyje išaugo užfiksuotų tekstų, vadinamų žodine istorija, kiekis. Šie tekstai - atminties pasakojimai, kurie yra panašūs į tradicinį pasakojimo žanrą ar į autobiografines istorijas, apibūdinančias kažkieno gyvenimą, vedybas, svarbius istorinius įvykius, ar tiesiog liudijimai. Straipsnyje yra analizuojama, kokio pobūdžio pasakojimai yra tapę folkloristikos tyrimų objektu. Kai kurie folkloristai teigia, kad tyrimo objektu gali būti bet kas, ką sukuria žmonės. Kiti folkloristai nepritaria šiai nuomonei teigdami, jog folkloristui pasakojimas tampa įdomus tik su dviem išlygomis. Pirma, jis turi būti nepriklausomas pasakojimas su atskiru siužetu. Antra, pasakojimas turi būti sukurtas liaudies žmonių ir atspindėti tam tikras kultūrines manifestacijas, vertybių sistemą ir pan. Mokslininkų dėmesys šiems pasakojimams auga, kartu su identiteto ir mentaliteto tyrimais.Reikšminiai žodžiai: Pasakojimas; Sakmė; Pasaka; Tikrovė; Story telling; Legend; Tale; Reality.

ENIn the 21st century the field of studies of folkloristics significantly expanded. Traditional folklore artifacts were collected, registered, stored and analyzed for the entire 20th century. Nevertheless the amount of texts of the so-called verbal history, registered in Lithuanian folklore world especially grew during the later years. The said texts are memory narrations, similar to the traditional genre of storytelling or to autobiographical stories, characterizing someone’s life, marriages, important historical events or just plain evidence. The article analyzes the character of the narratives, which have become the subject of folkloristics studies. Some folklorists state that the subject of a study can be anything, created by people, while others do not agree to the said opinion by stating that a narrative becomes of interest to a folklorist only on two conditions. First, the narrative must be an independent story with an individual plot. Secondly, the narrative must be created by folk people and reflect certain cultural manifestations, the system of values, etc.. The attention, dedicated to such narratives by scientists has been growing together with the identity and mentality studies.