Lietuvos televizijos filmų lobynas kino kritikos požiūriu
LTRecenzijoje aptariama 2009 m. išleista Romos Pauraitės-Puplauskienės knyga "LTV filmai ir jų kūrėjai". R. Pauraitė-Puplauskienė dėmesį sutelkė į TV filmus. Apie juos Lietuvoje yra vos keletas tiriamojo pobūdžio tekstų. Dėmesys kūrėjui ir jo kūriniui kaip savaiminei vertybei išduoda knygos autorės kinotyrinį, o ne istorinį požiūrį. Vienas iš filmų vertinimo kriterijų – meninė kokybė. Pasirinkta knygos struktūra ir koncepcija neleidžia pateikti LTV filmų vaizdinio – jie lieka skirtingi savo sukūrimo laiku, meniniu lygiu ir turiniu kūriniai, kuriuos vienija tik ta pati sukūrimo vieta. Leidinys sudarytas remiantis autoriniu – chronologiniu principu. 43 skyriuose pateikiama atskirų režisierių kūryba pradedant nuo seniausiai TV filmų studijoje dirbančių ir baigiant šiandien besidarbuojančiais. Veikalo struktūra artima žinynams bei katalogams. Tai laikytina veikiau pranašumu nei trūkumu – taip sukurta knyga leidžia skaitytojui apeiti mažiau jį dominančius režisierius ir apsistoti prie jam svarbesnių. Ši knyga nėra į objektyvumą pretenduojanti analizė. Nevengiama demonstruoti asmeninio santykio su tam tikrais režisieriais, deklaruoti, kas pačiai autorei buvo įdomu, nėra mokslinei filmų analizei būtinos metodinės refleksijos, intersubjektyvios kontrolės, išsamios eksplikacijos ir interpretacijos. Problemiška tai, kad autorė TV filmuose ieško kino meno apraiškų, kai akivaizdu, jog ne visada tarp kino ir TV filmo galima dėti lygybės ženklą. Paviršutiniškai operuojama "reikšmingo turinio" sąvoka, nukrypstama į emocingą kalbėjimą, moralizavimą, tačiau istorikams reikšminga, jog autorė surinko daug unikalių asmenybių ar įvykių kadrų.
