Žemutinė sovietinio režimo Lietuvoje grandis - vykdomieji komitetai 1944-1953 m.

LTStraipsnyje analizuojama sovietų valdžios žemutinės grandies - vykdomųjų komitetų veikla 1944-1953 m. Jie buvo atkurti 1944 m., kai į Lietuvą sugrįžo Raudonoji armija. Komunistams tai buvo sunkus uždavinys. Prasidėjus Lietuvos reokupacijai labai trūko darbuotojų, pagal kompartijos reikalavimus tinkamu dirbti vykdomuosiuose komitetuose. Vietinio sovietinio aparato formavimą ypač komplikavo tai, kad sąmoningoji ir aktyvioji lietuvių tautos dalis ryžtingai pasipriešino sovietinių valdžios institucijų kūrimui. Partizanų veiksmai paralyžiavo šimtų apylinkių ir dešimčių valsčių vykdomųjų komitetų veiklą, o kartais ilgam neleisdavo jų sudaryti. Nemažai apylinkių ir valsčių pareigūnų sabotavo sovietų politiką. 1944-1953 m. Lietuvos SSR vykdomųjų komitetų vadovaujantys darbuotojai priklausė partinei sovietinei nomenklatūrai. Jie buvo parenkami, paskirstomi ir auklėjami stalininių kadru politikos principų dvasia, pirmenybe skiriant ne dalykinei kvalifikacijai, o ištikimybei režimui. Nors oficialiai buvo tvirtinama, kad tarybos ir jų vykdomieji komitetai yra šeimininkai savo valdomose teritorijose, iš tikrųjų šeimininkai buvo partiniai organai. Vykdomiesiems komitetams atiteko planinių direktyvų realizuotojų vaidmuo.Reikšminiai žodžiai: Vykdomieji komitetai; Sovietinis režimas; Sovietizacija; Nomenklatūra; Executive committees; Soviet regime; Sovietizacion; Nomenclature.

ENThe article analyzes the activities of the lower link of the Soviet power, i. e. the executive committees during the time period of 1944-1953. The executive committees were formed in 1944, when the Red Army returned to Lithuania. Formation of executive committees was a difficult task for the communists. Upon the commencement of the re-occupation of Lithuania, there was a lack of employees, who would be suitable for working in executive committees according to the requirements of the Communist Party. The formation of the local Soviet apparatus was especially complicated by the fact that the conscious and active part of the Lithuanian nation resisted the formation of the Soviet institutions. The actions of guerillas paralyzed the activities of the executive committees in hundreds of districts and sometimes guerillas prevented formation of executive committees. A significant number of local officials sabotaged the Soviet politics. The employees, managing the executive committees of the Soviet Socialist Republic of Lithuania in 1944-1953 belonged to the Soviet party nomenclature. They were selected, distributed and brought up in the spirit of the principles of the human resources politics of Stalin’s times, where the priority was given not to the actual qualification, but rather to the loyalty to the regime. Although it was officially stated that the executive committees were masters on their territories, the party bodies were the real masters and the executive committees had the role of implementers of planned directives.