Šiuolaikinė tarpdalykinė daikto teorija ir jos taikymas analizuojant lietuvių etninę tapatybę literatūriniuose tekstuose
LTStraipsnyje aptariama šiuolaikinė tarpdalykinė daikto teorija ir jos taikymas analizuojant lietuvių etninę tapatybę literatūriniuose tekstuose. Pažymima, kad nors daikto teorija išaugo iš antropologų, sociologų, estetikų ir filosofų idėjų, ją nėra sunku pritaikyti literatūrinio teksto analizei. Todėl šia teorija kaip pagrindu ir remiamasi nagrinėjant tapatybės klausimus Irenos Guilford romane „Prisilietimas“ ir Jo Dereskes romane „Paskutinis įspėjimas“. Konstatuojama, kad tiek Miss Helma Žukas detektyviniame J.Dereskes romane, tiek I. Guilford romano herojė Aldona patiria nerimą dėl savo tapatybės, ir šis jausmas dažnai susijęs su tam tikrais fiziniais objektais, daiktais, per kuriuos lietuviška tapatybė, nors ir bandoma užmiršti, vis tiek prasiskverbia. Reziumuojama, kad lietuvių išeivių tapatybė yra daug sudėtingesnė negu manoma, ypač iki šiol labai silpnai ištyrinėta antros ar trečios kartos išeivių tapatybė. Pabrėžiama, kad daug kas priklauso nuo asmenybės ir istorinių aplinkybių, ir ne kiekvienas antros kartos lietuvis išgyvena tapatybės prieštaravimus taip skausmingai, kaip Aldona romane „Prisilietimas“. Teigiama, kad bet kokiu atveju atsiranda įtampa tarp imigracijos šalyje vyraujančios nacionalinės tapatybės ir etninės tapatybės, ypač todėl, kad etninė tapatybė formuojasi vaikystėje, šeimos aplinkoje. Konstatuojama, kad gvildenti šią temą galima ne tik istoriniuose tyrimuose, bet ir analizuojant literatūrinius kūrinius, skaitant populiariosios literatūros žanrų romanus, parašytus lietuvių diasporos autorių ir neišleidžiant iš akių lietuviškos personažų tapatybės.
