"Bildungsromano" estetika ir poetika Jameso Joyce’o romane "Meninko jaunų dienų portretas"

LTVisuotinės literatūros panoramoje Bildungsromano estetikos ir poetikos tyrinėjimai išlieka svarbūs literatūros kritikų darbuose. Literatūros tyrinėtojai neapsiriboja vien vokiečių kalba parašytais romanais pabrėždami Bildungsromano kaip vieno iš svarbiausių „europietiškojo realizmo tipų“ svarbą, bet Bildungsromano estetikos ir poetikos akcentus pastebi ir kitų tautų romanuose. Pažymėtina, kad Bildungsromano struktūra atsekama tokiose literatūros formose, kaip stebuklinė pasaka, ispaniškoje novela picaresca, iš dalies su pietistinės išpažinties tradicija siejamais kūriniais, G. Fr. V. Hegelio filosofiniame veikale „Dvasios fenomenologija“ (1807) ar mito kritikos modeliuojamoje monolito sandaroje. Žvelgiant iš plataus ir sunkiai aprėpiamo tyrinėjimo ir problematikos konteksto straipsnyje stengiamasi išskirti ir akcentuoti Bildungsromano poetikos ir estetikos aspektus Jameso Joyce‘o romane „Menininko jaunų dienų portretas“. Pasirinktas tyrinėjimo aspektas motyvuojamas filosofinės teorijos kontūrus įgijusia subjekto-objekto arba dvasios ir gamtos tapatumo idėja, apmąstyta F. Fon Blankenburgo, vokiečių romantikų ir Hegelio akcentuojant, kad pietistinėje kultūroje subrendę rašytojai rašo Bildungsromanus, o kiti rašytojai sprendžia jauno žmogaus dvasinio tobulėjimo problemą.Reikšminiai žodžiai: Poetika; Romanai.

ENIn the panorama of world literature, literary critics still assign importance to studying the aesthetics and poetics of the Bildungsroman (‘education novel’). Literary analysts do not limit themselves to ‘education novels’ written in German, stressing that the Bildungsroman is one of the most important genres of “European realism”, and they find shades of Bildungsroman-type aesthetics and poetics in novels of other national/linguistic backgrounds. It is noteworthy that the structure of the Bildungsroman is found in such literary forms as miracle stories, the Spanish novela picaresca, and to some extent in writings linked to the Pietist confessional tradition, also in Georg Wilhelm Friedrich Hegel’s philosophical work Phenomenology of the Spirit (Phänomenologie des Geistes – 1807) or in the monolith of the modelled structure of the critique of the myth. From this broad and difficult to grasp context of the problem and its analysis, the article attempts to distinguish and stress aspects of the aesthetics and poetics of James Joyce’s Bildungsroman Portrait of the Artist as a Young Man. This choice of analytical approach is motivated by the idea of subject-object or identicalness of spirit and nature, which has assumed the contours of a philosophical theory after being thought through by F. von Blankenburg, the German romantics and Hegel. This idea is that in the Pietist culture, mature authors write ‘education novels’ (Bildungsroman), while other writers grapple with the problems of young people’s spiritual development.