Lietuvos žydų žudynės lietuvių ir žydų santykių kontekste

LTRecenzijoje aptariamas Alfonso Eidinto sudarytas dokumentų ir straipsnių rinkinys „Lietuvos žydų žudynių byla“ (Vilnius, 2001). Straipsnių rinkinys skirtas lietuvių ir žydų santykių problemai, kurią sukūrė nacių Vokietijos vykdytas masinis žydų naikinimas Europoje, Lietuvoje ir dalies lietuvių dalyvavimas holokauste. 1-oje knygos dalyje Alfonsas Eidintas aptaria žydų situaciją Lietuvoje iki 1940 metų, išryškina žudynių sumanytojus ir vykdytojus, holokausto Lietuvoje specifinius bruožus, analizuoja Lietuvių ir žydų santykius po karo. Antroje knygos dalyje skelbiami 5 dokumentai: Saugumo policijos ir SD operatyvinio būrio vado ataskaita apie žudynes Lietuvos teritorijoje...; Dr. Elkeso laiškas sūnui ir dukteriai Londone; 1946 metų dokumentas VLIK'ui apie lietuvių ir žydų santykius; 1947 m. balandžio 14-15 d. Miunchene įvykusio Lietuvos žydų sąjungos suvažiavimo rezoliucija; Šventojo Sosto dokumentas „Mes atsimename: Šoa apmąstymas.“ Trečiojoje leidinio dalyje pateikti įvairių autorių anksčiau skelbti straipsniai, atspindys įdomias diskusijas lietuvių ir žydų santykių tema. Atkreipdamas dėmesį į kai kuriuos knygos trūkumus, recenzentas pabrėžia, jog leidinys yra vertingas itin įvairioms skaitytojų kategorijoms ir įvairiomis prasmėmis: visiems, norintiems įsigilinti į skaudžius ir komplikuotus Lietuvos istorijos klausimus, ieškant kuo tikslesnio atsakymo į klausimą, kas atsitiko per holokaustą, prieš jį ir po jo. Kultūriniai, religiniai, paprotiniai, net ir sociopsichologiniai lietuvių ir žydų skirtumai, formavęsi amžiais, yra objektyvūs. Tačiau nuo mūsų pačių priklauso, ar norėsime suprasti „kitokį“, su juo susikalbėti. Tokia valia ir noras aptartoje knygoje buvo pademonstruoti.