Литовские и русские переводы поэзии (из опыта сопоставительного анализа)

LTStraipsnyje kalbama apie vieną literatūrinių ryšių formą – vertimus. Skiriamas dėmesys ir priimančiai, ir duodančiai kultūroms. Parodoma, kuo gi naudingi tikslūs ir laisvi vertimai, ką praranda originalas, priderintas prie kultūrinių vertimo skaitytojų tradicijų ir kuo „moka“ priimančioji kultūra už tikslų vertimą. Nagrinėjami žinomų autorių eilėraščių vertimai: Salomėjos Nėries, Pauliaus Širvio į rusų kalbą ir Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo į lietuvių kalbą, taip pat Johano Volfgango Goethes ir N. Baratašvilio į skirtingas kalbas. Analizei parinkta kūrinių ištraukos arba visas kūrinėlis, kuriuose yra nesutampanti koresponduojančių meninių vaizdų semantika, skirtingų simbolinių žodžių reikšmė arba randamos kultūros lakūnos. Svarstoma, kodėl kai kurie vertimai praranda lokalines tradicines asociacijas ir kaip vertėjai jas bando kompensuoti. Akcentuojama būtinybė ne tik mokėti gerai originalo kalbą, bet ir suvokti priimančios kultūros tradicijas. Baigiant svarstymus apie vertimus, prieinama prie išvados, kad kitakalbiui skaitytojui kur kas artimesnis laisvas vertimas negu tikslus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvas vertimas; Pažodinis vertimas; Free transllation; Literary translation.

ENThe article discusses one form of inter-relationship between literatures: translations. It looks at the question from the viewpoint of both the ‘donating’ and the ‘receiving’ languages/cultures. It shows the different merits of precise or liberal translations, in terms of what is lost from the original when the translation is adapted to suit the norms of the new readers’ culture, and the ‘cost paid’ by the readers of the translated version if the translation adheres strictly to the original. There is analysis of the translations of some famous authors’ poetry: translations of Salomėja Nėris and Paulius Širvis into Russian and translations of Aleksandr Pushkin and Mikhail Lermontov into Lithuanian; likewise, translations of Johann Wolfgang von Goethe and N. Baratashvili into various languages. For the analysis were used extracts of works, or whole short works, in which there are artistic images that do not correspond semantically in the two languages, words with different symbolic value in the two languages, or works were cultural gaps were found in translation. There is discussion of why certain translations lose their traditional local association and how the translator attempts to compensate for this. The article stresses the need for the translator not only to know the language of the original very well, but also his/her need to understand the cultural equivalents in the target language. In conclusion, the author is of the opinion that the readers of the target language version appear to be more inclined to favour a translation that is more liberal, less strict.