Lietuvių karinio romano patirtis: K. Marukas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvių karinio romano patirtis: K. Marukas
Kita antraštėExperience of the Lithuanian War Novel: K. Marukas
Autoriai
LeidinyjeActa humanitarica universitatis Saulensis [Acta humanit. univ. Saulensis (Online)]. 2006, t. 1, p. 194-205
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTAtminties literatūra; Karinė proza; Vaizdavimo natūralizmas
ENMemory literature; War prose; Links of the past-present-future; Naturalistic principle of depiction
Santrauka / Anotacija

LTKarinė proza priklauso atminties literatūrai. Egzistuoja nuolatinis siekimas rasti tokius atminties modelius, kurie atspindėtų naujus visuomenės laikmečius ir literatūroje. Lietuvių karinis romanas pasirodo palyginti vėlai ir atstovauja naująją karinę prozą, kurios autoriai į pirmą vietą iškėlė vidinį asmenybės pasaulį, naujai pažvelgė į santykius su istorija bei dar kartą apmąstė savo neigiamą patirtį. K. Maruko romanų veikėjai vaizduojami kaip susiformavę psichologiniai tipai, kuriuos atskleisti padeda dėmesys aplinkai ir jos vertinimui. Karo tikrovės paveikslas atkuriamas fiksuojant kalendorinį, istorinių karo įvykių laiką. Ypatingas dėmesys skiriamas subjektyviam laiko suvokimui, praeities-dabarties-ateities sąsajų atskleidimui. Svarbus K. Maruko kūrinių bruožas, taip pat bendras karinei prozai – natūralistinis vaizdavimo principas. Natūralizmo, kaip karo vaizdavimo principo, ypatybės išryškėja palyginus K. Maruko ir E. M. Remarque kūrinius. E. M. Remarque romane daugiau fiziologinio pobūdžio, biologinio natūralizmo, o K. Marukas savo romanuose labiau linkęs į buitinį natūralizmą. K. Maruko romanų trilogija „Kam patekės saulė“, „ O mūsų tiek mažai“ ir „Kareiviškas romanas“ – svarbi lietuvių karinio romano patirtis, kuri šiandien suvokiama platesniame atminties literatūros, karinės prozos kontekste. [Iš leidinio]

ENWar prose belongs to the literature of memory. A continuous pursuit exists to find the kind of memory models, which would reflect the new periods of society in literature. The Lithuanian war novel appeared relatively late and represents a new kind of war prose, the authors of which put the internal world of the person at the top of the list, and take a fresh look at ties with history and once again contemplate on their negative experience. The characters of K. Marukas’ novels are depicted as fully formed psychological beings, who are revealed with the help of attention to the surroundings and the evaluation of it. A picture of the reality of war is re-created by fixing a particular calendar date and historical events of war. Particular attention is focused on the subjective understanding of time, and the revealing of the interaction of the past, present and future. An important trait of K. Marukas’ work, which is also common for war prose, is the naturalist principle of portrayal. The special features of Naturalism, as a principle of portraying war, are brought out by comparing the world of K. Marukas and E.M. Remarque. In E.M. Remarque’s novels, there is more naturalism of a physiological and biological nature, while K. Marukas is more apt to use everyday naturalism. K. Marukas’ trilogy “Kam patekės saulė“, “O mūsų tiek mažai” and “Kareiviškas romanas” is an important event in Lithuanian war novels, which today can be understood in a broader context of literature of memory and war prose.

ISSN1822-7309, 2424-3388
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4479
Atnaujinta2018-12-20 23:09:13
Metrika Peržiūros: 7    Atsisiuntimai: 3