Lietuvos istorijos ir istorinės atminties tematizavimas naujausioje austrų literatūroje

LTStraipsnyje pateikiama lietuviškųjų motyvų analizė austrų rašytojo Josefo Haslingerio romane „Das Vaterspiel“. Siekiama atskleisti romano koncepciją grindžiančias Austrijos ir Lietuvos istorijos bei istorinės tapatybės paraleles; tiriama, kokius XX a. Lietuvos istorijos aspektus pabrėžia, kaip reflektuoja lietuvių (iš dalies ir austrų) istorinės atminties problemas. Gvildenama istorinės atminties ir kaltės problematika, kuri romane reikšminga tiek vaizduojant privačią šeimos erdvę, tiek reflektuojant aukos ir nusikaltėlio, karo ir vėlesniųjų kartų santykius. Tiek Austrijoje, tiek Lietuvoje mėginama kvestionuoti pokaryje susiformavusius istorinius mitus, atviriau kelti klausimus dėl atskirų šalių piliečių atsakomybės už nacių režimo padarytus nusikaltimus, ryškinamas tiek „aukos“, tiek „žydšaudžių tautos“ etikečių klaidingumas. Tačiau romane tik ilgesnioji „austriška“ siužeto linija įtikinamai atskleidžia Austrijos paveikslo ambivalentiškumą, skirtingai nei „lietuviškoji“, kurioje iškyla daug vienpusiškesnis, negatyvesnis Lietuvos paveikslas, iš akiračio dingsta tie, kurie priešinosi naciams ir gelbėjo žydus. Tokiu būdu sustiprėja sąmoningai tautiniais stereotipais besiremiančio vaizdavimo įspūdis. Trys individualios istorijos įtikinamai atskleidžia karo kartos (aukų ir nusikaltėlių) vidinius ir išorinius konfliktus, trys pagrindiniai romano personažai demonstruoja skirtingas atminties formas ir laikysenas (kaltinanti, savigynos, neutrali ir pan.). Daugiaperspektyvus pasakojimas istorinės atminties ir kaltės problematiką parodo kaip itin kompleksišką ir daugialypę.

ENThe article presents the analysis of two Lithuanian motifs in the novel Das Vaterspiel by an Austrian writer Josef Haslinger. The article seeks to reveal the parallels of the history of Austria and Lithuania and the historic identities underpinning the conception of the novel and analyses what aspects of the Lithuanian history of 20th century are emphasized, how the problems of historical memory of Lithuanians (and partially Austrians) is reflected. The problems of historical memory and guilt are analysed, which are significant in the novel both in depicting the private family space and reflecting the relationship between a victim and a criminal, the generation of war and later generations. Both in Austria and Lithuania, there are attempts to question the historical myths formed in the postwar period, to raise more open questions on the responsibility of citizens of different countries for the crimes of the Nazi regime, to clear the fallibility of the labels of ‘victims’ and ‘Jew shooters’. However, in the novel, only the longer, ‘Austrian’ storyline convincingly reveals the ambivalence of the Austrian picture, different from the ‘Lithuanian’ one, which creates more one-sided and negative view of Lithuania; those who resisted he Nazis and saved the Jews are not in the picture. This strengthens the image of depiction deliberately based on national stereotypes. Three individual stories convincingly reveal the internal and external conflicts of the generation of war (victims and criminals), three major characters of the novel demonstrate different forms of memory and positions (condemnatory, defensive, neutral, etc.). Multi-perspective narration reveals the problems of historical memory and guilt as especially complex and multifaceted.