LT1898 m. Rusijos vidaus reikalų ministras Ivanas Goremikinas iškėlė buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių vietos savivaldos klausimą. Jis siekė įgyvendinti tuos principus, kurie 1890 m. buvo įtvirtinti Rusijos imperijos vietos savivaldos įstatyme. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų savivaldos institucijų kūrimo klausimas vėl iškilo 1905 m. rugsėjį, kai Vilniaus generalgubernatorius Aleksandras Freeze inicijavo specialų komitetą. Gruodžio 3–4 d. vyko daug viešų debatų, bet galutinai apsispręsta tik 1906 m. lapkritį. Vietos elitas, vadovaujamas žymių asmenybių, tokių kaip Aleksandras Meisztowiczius, prisidėjo prie klausimo svarstymų ir labai stengėsi paveikti valdžios sprendimus. Sutelkus bendras pastangas, 1911 m. kovo 14 d. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių savivaldos įstatymą caras pasirašė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Savivalda; Rusijos imperija (Russian Empire); Self-government; Russian Empire.
ENIn 1898, Minister of the Interior of Russia Ivan Goremykin raised a question of self-governance of the former lands of the Grand Duchy of Lithuania. He pursued to implement the principles, which were specified in 1890 in the Russian Empire Law on Local Self-Governance. The issue of establishment of self-governance institutions of the governorates of Vilnius, Kovno and Grodno re-emerged in September 1905, when Governor General of Vilnius Alexandre Freeze initiated a special committee. A number of public debates took place on 3–4 December, however, the final decision was made only in November 1906. The local elite led by well-known personalities such as Aleksander Meysztowicz contributed to the discussions of the issue and tried to influence the decisions made by the governing authorities. On 1911 March 14, through common effort, the Tsar signed the law on the self-governance of the former lands of the Grand Duchy of Lithuania.