LTRecenzijoje aptariamos Witalij Nagirnyj monografijos „Polityka zagraniczna księstw ziem halickiej i wołyńskiej w latach 1198/99–1264“ (Krakow, 2011) objektas yra Haličo-Voluinės žemė ir jos kunigaikščių užsienio politika. Tai nėra nauja istoriografijoje. Galima apgailestauti, jog autorius neskaito lietuviškai ir nėra nuosekliai susipažinęs su Lietuvos istoriografija, iš ko kyla tam tikrų nesusipratimų. Monografija sudaryta iš keturių skyrių. Kadangi pats rašymo būdas pasirinktas chronologinis, kiekvienas skyrius apibendrina tam tikrą laikotarpį: Romano laikus, Romanovičių įsitvirtinimo laikotarpį ir galiausiai jų dominavimą Haličo-Voluinės žemėje. Tik pirmasis skyrius skirtas konkrečiai problematikai – aptarti šaltiniotyrinę ir istoriografinę tyrimo bazę. Lituanistinių tyrimų kontekste svarbiausias yra ketvirtas skyrius, apimantis 1245–1264 metų chronologinius rėmus, kuriuos galima įvardyti kaip Danilos Romanovičiaus dominavimo Haličo-Voluinės žemėje laikotarpį, kuriame gana daug vietos paskirta santykiams su Mindaugo Lietuva aptarti. W. Nagirnyj monografija atveria kelią į visiškai kitokį ankstyvosios Lietuvos valstybės kaimyno suvokimą, kai nauji pjūviai atveria ne tik netikėtą Haličo-Voluinės žemės, bet ir jos kaimynių, taip pat ir Lietuvos, vaizdą, verčiantį permąstyti seniai žinomas tiesas. Svarbu yra ir tai, jog W. Nagirnyj neretai palieka vietos abejonei, kas geriausiai atskleidžia, kad akademiniu požiūriu darbas buvo atliktas sąžiningai.
ENThe monograph “Polityka zagraniczna księstw ziem halickiej i wołyńskiej w latach 1198/99–1264 by Witalij Nagirnyj” (Krakow, 2011) discussed in this review focuses on the Principality of Galicia–Volhynia and the foreign policy conducted by its dukes. This theme is not new in the historiography. It is a pity that the author does not understand Lithuanian and is not familiarised with the historiography of Lithuania, what leads to certain mistakes in his monograph. The monograph consists of four sections. Whereas, the monograph is written in a chronological manner, each section covers a certain period: the times of Roman the Great, the establishment of the Ramonovych family and, finally, their dominance in the Principality of Galicia–Volhynia. Only the first section is dedicated to a concrete problem, i.e. discussion of the historiographical and source base of the research. The forth section is the most significant for Lithuanian studies. It covers the period from 1245 to 1264, which can be referred to as the period of dominance of Danylo Romanovych in the Principality of Galicia–Volhynia. The section contains vast discussions on the relations of the Principality of Galicia–Volhynia with Lithuania under Mindaugas. W. Nagirnyj monograph opens a path to a totally different perception of the neighbour of the early Lithuanian state – a new and unexpected image of the Principality of Galicia–Volhynia and its neighbours as well as of Lithuania thus encouraging to re-contemplate over the historical truth. The important aspect is that W. Nagirnyj usually leaves room for doubts, and that proves that the work was performed in a responsible manner.