Tarmės - etninės kultūros pagrindas

LTLietuvos Respublikos Seimui 2013 metus paskelbus Tarmių metais, straipsnyje aiškinama, kodėl tai reikėjo padaryti, kokia yra kalbų ir tarmių raida, kokia yra valstybinė Tarmių metų programa ir kaip ją reikėtų vykdyti. Straipsnio tikslas: pateikti svarbiausią informaciją apie Tarmių metus, kalbų ir tarmių padėtį, padėti profesionaliai įgyvendinti valstybės iškeltą prasmingą uždavinį. Uždaviniai: trumpai apibūdinti lietuvių kalbos tarmių dabartinę padėtį ir kalbos, visuomenės dėsnius, reguliuojančius tarmių gyvavimą, pristatyti naujausią informaciją apie Tarmių metus ir jų organizavimą. Duomenys apie tarmes surinkti iš naujausios mokslinės literatūros, remiamasi ir savo 40 metų visų Lietuvos patarmių bei paribio šnektų tyrinėjimais. Informacija apie Tarmių metus pateikiama pagal LR Seimo ir Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo duomenis. Tarmių metus inicijavo Seimo nariai J. Dautartas, G. Songaila, tam pritarė dauguma Seimo narių. Pagrindinį parengiamąjį darbą atliko Etninės kultūros globos tarybos Tarmių metų organizavimo ekspertų grupė, kurios pirmininku turėjo garbės būti šio straipsnio autorius.Tarmių metų tikslas: išlaikyti seniausią indoeuropiečių kalbų paveldą – lietuvių kalbos tarmes, patarmes, šnektas, etninius vietovardžius, stiprinti piliečių toleranciją tarmėms, vienybę, supažindinti su gyvenamosios vietos ir kitomis tarmėmis. Kriterijai: visos tarmės lygios; mes gerbiame mokančius tarmiškai kalbėti ir nemokančius; tarmės ir bendrinė kalba – tos pačios valstybinės kalbos šakos, kurios turi viena kitą palaikyti; mes laikomės LR Konstitucijos ir įstatymų; mūsų viena Tėvynė, viena tauta, viena kalba ir daug šnektų, kuriomis kalbantieji sukūrė ir apgynė valstybę.

ENThe Year of the Dialects Commission (the author of the article had to lead it) subordinate to the Ethnic Cultural Council has prepared a broader plan of the Year of the Dialects organization. Only a part of ideas was selected for Government’s approval, so it is possible and necessary to add the new ones that these events would not be as closed and formal as the events of the Year of Maironis, and that the meaning of preserving and using the dialects would be comprehensible to everybody. Dialects existed for about 1 000 years; dialect-speaking people created the state, defended it and want to strengthen it. Traditional culture is the basis of Lithuanian ethnic culture; it must be preserved authentic, minimizing its distortion as it happened in some folklore works of the ethnologists who did not study dialectology, and in the programs of folklore ensembles. The creation of the nation should be presented exactly in such a way it existed many centuries (not distorted dialectically) or accurately restored to the standard language trying to avoid a mixture of a dialect and standard language. Dialects help to exist the correct standard language and to keep the spirit of the language. It is necessary to deny the attitude that a dialect is an incorrect language of a lower status that should be avoided.