Živilės Šarakauskienės daktaro disertacijos "Mokinių psichologinė gerovė: struktūra ir sociodemografiniai bei asmenybiniai veiksniai" (socialiniai mokslai, psichologija 06s) recenzija
LTDisertacija yra labai aktuali ir reikalinga Lietuvos kontekste, nes nedarbas, alkoholio vartojimas, prievarta ir skurdas yra skaudžiausios socialinės problemos, kurios rodo žemą psichologinės gerovės lygį. Disertacija klasikinės struktūros, joje yra visos būtinos disertacijai dalys: įvadas, tyrimų apžvalga, tyrimo metodika, rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Darbas tinkamai iliustruotas. Teorinė dalis gana išsami, analitinio pobūdžio. Autorė, apžvelgdama psichologinės gerovės tyrimus, reikiama dėmesį skyrė psichologinės gerovės sampratos šiuolaikinėje psichologijoje analizei. Be to, pateikia išsamias hedonistinio ir eudemoninio požiūrių į psichologinę gerovę charakteristikas. Tačiau pasigendama pačios autorės nuomonės ir vertinimo. Tyrimo metodika pristatyta tinkamai. Tyrimo rezultatų skyriuje autorė pateikia psichologinės gerovės konstrukto struktūrą, atskleidžia psichologinės gerovės ir asmenybės bei sociodemografinių kintamųjų sąsajas. Nustatyta, kad racionalaus ir kūrybingo tyrimo metodų ir instrumentų parinkimo ir taikymo dėka disertacijos autorei pavyko apžvelgti ir išanalizuoti ankstesnius tyrimų rezultatus psichologinės gerovės srityje; nustatyti moksleivių psichologinės gerovės struktūrą; įvertinti įvairių sociodemografinių mokinių grupių psichologinės gerovės charakteristikas ir skirtumus; nustatyti specifines kiekvieno psichologinės gerovės matmens ir sociodemografinių bei asmenybės kintamųjų sąsajas.
ENDissertation is very topical and necessary in Lithuania context as unemployment, alcohol consumption, violence and poverty are the most painful social problems, which show low level of psychological well-being. Dissertation has classical structure and all required sections: introduction, research overview, research methodology, results, conclusions and literature list. The study is properly illlustrated. Theoretical part is relatively complete and analytical. In overview of psychological well-being researches author has paid proper attention to analysis of psychological well-being conception in modern psychology. Moreover, she presents comprehensive characteristics of hedonistic and eudaimonic approaches to psychological well-being. However, author‘s opinion and estimation is missing. Research methodology is properly represented. In the research results section author presents structure of psychological well-being construct and reveals interface between psychological well-being, personality and sociodemographic variables. It was found that dissertation author succeeded in reviewing and analysing previous researches results in the field of psychological well-being by rational and creative selection and application of research methods and instruments; in determining structure of pupils‘ psychological well-being; in assessing psychological well-being characteristics and differences of various sociodemographic pupil groups and in defining specific connections between every psychological well-being dimension and sociodemographic and personality variables.
