LTStraipsnių rinktinė skirta profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės jubiliejinei sukakčiai paminėti. „Literatūros ir filosofijos akiračiuose” Tomas Sodeika kalba apie Immanuelio Kanto antropologijos logiką, apibrėžti filosofinę literatūros sampratą bando Vytautas Martinkus, antikinę literatūros teorijų ir metodų kilmės versiją, naujai žvelgdamas į Aristotelio poetiką, pateikia Vigmantas Butkus, filosofijos tradicijos tema mąsto Gediminas Mikelaitis ir Arūnas Sverdiolas. Skyriuje „Kalbos būtis“ Arvydo Šliogerio, Giedrės Šmitienės ir Marcelijaus Martinaičio aptariamas „kalbiškasis” literatūros aspektas. „Fenomenologijos etiuduose” Daliaus Jonkaus, Jurgos Jonutytės, Gintarės Bernotienės ir Aušros Jurgutienės straipsniuose mąstoma dialogo su literatūros kūriniu, fenomenologinės žiūros ir asmeninės žmogiškosios patirties sąsajų tema. Apie literatūros ir kultūros jungtį kalbama skyriuje „Literatūra kultūros kontekste”, kur svarią vietą užima Donato Saukos, Brigitos Speičytės, Mindaugo Kvietkausko, Aušros Martišiūtės ir Marijaus Šidlausko darbai. Dalyje „Moterų rašymo savastis” sutelkiamas kalbėjimas apie Žemaitės (Aistė Birgerė), Šatrijos Raganos (Adomas Butrimas), Janinos Degutytės (Ona Narbutienė) – kūrybą, įvedamas moteriškojo rašymo (Solveiga Daugirdaitė), motinystės reiškimosi kūriniuose aspektas (Elena Bukelienė). „Literatūros religinių erdvių” skyriuje sutelkti religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus, kunigo Vaclovo Aliulio, Dalios Jakaitės ir Dalios Čiočytės tekstai.. „Patirties profiliuose“ savo studentų yra kalbinama profesorė V.Pakerienė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pokalbis; Prasmė; Conversation; Literature; Phenomenology; Meaning.
ENThe collection of articles is designed to commemorate Professor Viktorija Daujotytė-Pakerienė’s anniversary. In “Literatūros ir filosofijos akiračiuose” [Horizons of literature and philosophy], Tomas Sodeika speaks about the logic of Immanuel Kant’s anthropology, Vytautas Martinkus makes an effort to define philosophical concept of literature, Vigmantas Butkus draws on new interpretations of Aristotle’s poetics to formulate his version of the origins of the Antique literary tradition and methods, the theme of philosophical tradition is taken up by Gediminas Mikelaitis and Arūnas Sverdiolas. In the chapter “Kalbos būtis“ [The existence of language], Arvydas Šliogeris, Giedrė Šmitienė, and Marcelijus Martinaitis discuss “colloquial” aspect of literature. In “Fenomenologijos etiudai” [Phenomenological etudes], articles of Dalius Jonkus, Jurga Jonutytė, Gintarė Bernotienė, and Aušra Jurgutienė discuss the themes of a dialogue with a literary work. The connection between literature and culture is discussed in the chapter “Literatūra kultūros kontekste” [Literature in the context of culture], where one finds works by Donatas Sauka, Brigita Speičytė, Mindaugas Kvietkauskas and others. The chapter “Moterų rašymo savastis” [The essence of female writing] presents discussions on Žemaitė’s, Šatrijos Ragana’s, Janina Degutytė’s texts; researchers introduce features of female writing (Solveiga Daugirdaitė), expression of maternal feelings in writings (Elena Bukelienė). “Literatūros religinių erdvių” [Religious spaces in literature] chapter united the works of researcher of religion Gintaras Beresnevičius, priest Vaclovas Aliulis, Dalia Jakaitė, and Dalia Čiočytė.