LT2009 metais prasidėjusi finansinė krizė paskatino daugiau dėmesio skirti vienai pagrindinių ekonomikos institucijų – namų ūkio problemoms. Tyrimo tikslas – ištirti namų ūkio ekonominių funkcijų pokyčius demografinių, socialinių ir kitų savybių atžvilgiu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje namų ūkių pajamos, atidėjimai taupymui, gaunamų transferų dydis ir disponuojamos pajamos analizuojamą laikotarpį ženkliai sumažėjo. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvos namų ūkių vartojimas taip pat per analizuojamą laikotarpį sumažėjo ženkliai. Apibendrinant galima pastebėti, kad Lietuvos namų ūkio ekonominių funkcijų analizė yra svarbi ir būtina. Apie tai galima spręsti dėl esamos tokio tipo tyrimų stokos bei esamuose tyrimuose pastebėto siauro požiūrio. Tyrimo metu paaiškėjo, Lietuvos atveju ne viskas yra žinoma apie pagrindines namų ūkių funkcijas, o kai kuriais atvejais net negalioja esamos bendrinės ekonomikos teorijos. Namų ūkiai nėra statiniai dariniai, jie nuolatos kinta ir yra veikiami vidinių ir išorinių veiksnių. Visa tai lemia ir nuolatinius pokyčius namų ūkių ekonominėse funkcijose. Vadinasi, nuolatinė šių reiškinių analizė yra būtina. Detalūs indukciniai ir dedukciniai pajamų, taupymo, vartojimo ir vartojimo struktūros tyrimai atskleidžia daug naudingos ir dar nežinomos informacijos. Visa ši informacija daugeliu atveju gali būti naudojama vykdant kitus tyrimus, rengiant įvairias analizes ir, svarbiausia, formuojant valstybės monetarinę ir fiskalinę politikas.
ENThe crisis which started in 2009 was a reason to pay more attention to the problems of one of the main economic institutions – the household. An aim of this research is to make an analysis of changing economic functions of households with regard to demographic, social and other viewpoints. The research showed that the income, savings, received transfers and disposable income of Lithuanian households have significantly decreased during the research period. As it may have been expected, the consumption of Lithuanian households has significantly decreased during the analysed period, as well. To sum up, it may be noticed that the analysis of economic functions of Lithuanian households is important and necessary. This conclusion was made because of the lack of such researches and narrow viewpoint that was notices in current researches. The research showed that, in case of Lithuania, not everything is known about the main functions of households; in some cases, current common economic theories are just inapplicable. Households are not static elements, they change all the time and are influenced by internal and external factors. This influences constant changes of economic functions of households. It means that constant analysis of such phenomenon is essential. Detailed inductive and deductive researches of income, saving, consumption and consumption structure reveal a lot of useful and unknown information. In many cases, all this information may be used while performing other researches, preparing different analysis and, the most important, forming the state's monetary and fiscal policy.