Atvaizdo nevizualumo klausimu: taktilinis atvaizdas

LTPiešiančių aklųjų pavyzdžiai bei palyginti sena atvaizdų, skirtų suvokimui lytėjimu, kūrimo istorija skatina kelti klausimą: ką gebėjimas be regos suvokti bei kurti atvaizdą sako apie pastarojo nevizualumą? Atvaizdų, kurių suvokimui nėra reikalinga regos juslė, kūrimo praktika šalia įprastų, t. y. suvokiamų rega, leidžia išskirti atskirą atvaizdų grupę, kuri, siekiant pabrėžti jos kitoniškumą, įvardijama kaip taktilinių atvaizdų grupė. Straipsnyje nagrinėjama vaizdavimo taktiliniuose atvaizduose problema, siekiant atsakyti į klausimą, kas, be liečiamų žymių, šiuose atvaizduose priklauso lytėjimui. Siekiama išsiaiškinti, kaip skirtingi lytėjimo juslės jutimai, tarp jų – taktiliniai, yra įtraukiami į atvaizdų kūrimo ir suvokimo nematymo sąlygomis procesus. Į klausimą – kas be to, kad atvaizdo žymės yra liečiamos, atvaizde priklauso lytėjimui? – buvo siekiama atsakyti, remiantis kūrybinės praktikos pavyzdžiais, įtraukiančiais įvairius lytėjimo juslę sudarančius jutimus. Kadangi skirtingi lytos jutimai perteikia nevienodas jutimines kokybes, buvo pabandyta išskirti, kurie iš jų dalyvauja tokių atvaizdų grupės kaip piešiniai kūrime. Pasitelkiant italų futuristo F. Marinetti taktilizmo (lytėjimo meno) koncepciją, buvo nustatyta, kad meninėje praktikoje taktilinis suvokimas, perteikiantis įvairias medžiagų jutimines kokybes, gali sėkmingai perteikti abstrakčiuose atvaizduose reiškiamas idėjas. Vis dėlto „grynų“ taktilinių pojūčių, t. y. tokių, kurie perteikia vien tik lyta suvokiamas jutimines kokybes, įtraukimas į piešinių kūrimą nėra įmanomas.

ENArticle explores the problem of depiction in tactile images, aiming to find out what else, besides touchable marks, belongs to the sense of touch. When the depiction is tied intrinsically to the sight, the creation and perception of tactile images remains outside any academic discourse. Still, examples of blind artists and the considerably old history of images for the blind testifies to the ability to create and comprehend images without sight, and also casts doubts on a purely visual origin of images. This practice of creating images that do not require sight to comprehend them, alongside the creation of regular, i.e. perceived by sight, images, allows us to separate a group of images, defined as a group of tactile images. Considering the role of touch while creating and perceiving images, when touch operates without sight, the question of the nonvisuality of the image turns to explore what else, besides touchable marks, belongs to the touch in tactile images. The answer to this question is sought using examples of creative practice incorporating the different kinds of touch perception. Analysing the examples, it emerges that "pure" tactile feeling (i.e. those that convey only the qualities perceived by touch) are impossible to include into the creation of drawings. Drawings depict features of the objects that are perceived by touch (which in this case adds other feelings next to tactile feel, and so creates complex touch sensations) and sight, so these images can be considered both visual and tactile.