Classification and interpretation of macroeconomic exogenous shocks - the case of Lithuania

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Classification and interpretation of macroeconomic exogenous shocks - the case of Lithuania
Alternative Title:
Makroekonominių egzogeninių šokių klasifikavimas ir interpretavimas (Lietuvos pavyzdžiu)
In the Journal:
Socialiniai tyrimai [Social Research]. 2012, Nr. 2 (27), p. 89-97
Keywords:
LT
Makroekonominiai egzogeniniai šokai; Laikini šokai; Ilgalaikiai šokai.
EN
Exogenous maeroeconomic shocks; Transitory shocks; Permanent shocks.
Summary / Abstract:

LTLaipsniškas Lietuvos įsiliejimas į globalią ekonominę rinką neišvengiamai praplečia nacionalinio ūkio ir kitų, skirtingo išsivystymo lygio šalių ūkių ekonominės veiklos tarpusavio sąsajas. Įvairių lygių moksliniai tyrimai rodo tarptautinio ekonominio proceso vystymosi netoIygumą, ypač paaštrėjantį vadinamų makroekonominių egzogeninių šokų (MES) atvejais. Tai patvirtina šiandienės Lietuvos patirtis, ypač kriziniais 2008-2011 m. Straipsnyje makroekonominis endogeninis šokas apibrėžiamas kaip svarbus ekonominės plėtros elementas, kurio poveikis endogeniniams ekonomikos rodikliams identifikuojamas per pagrindinę BVP lygtį Y= C( Y-T)+I+G+CA(EP/p,E), kur: C - vidaus vartojimas, I - investicijos, G - valstybės išlaidos, CA - einamosios sąskaitos balansas, E - valiutų kursas, P/p - santykinis vidaus ir pasaulinių kainų lygis. Lietuvos atveju per praėjusį dešimtmetį išskirti du svarbūs makroekonominiai egzogeniniai šokai: laipsniškas Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos atvėrimas prekėms ir paslaugoms iš Lietuvos bei nekilnojamo turto (NT) investavimo bumas pasauliniu mastu, pasireiškiantį finansinių srautų nukreipimu į pastarąjį sektorių. Siekiant klasifikuoti MES į laikinus ir ilgalaikius pagal jų įtaką jau anksčiau minėtiems endogeniniams rodikliams, tyrime naudojami tokie statistiniai metodai: statistinė metinio augimo standartinio nuokrypio nuo vidurkio analizė, parodanti galimą augimo vidurkio vertes pasikeitimą; grįžimo prie vidutinės vertės tendencija (angl. mean-reversion characteristics), kaip tendencijos stabilumo matas, t. y. kuo dažniau nukrypimai nuo vidurkio grįžta vidurkio vertės link, tuo stabilesnė tendencija.Eksporto apimčių augimo dinamika atspindi ryškų kritimą 2008 m. ir tokį pat spartų atsigavimą vėlesniais metais. Be to, daugelis duomenų, rodančių augimo tempą, telpa į vieno standartinio nuokrypio nuo vidurkio rėmus. Pagrindinės išimtys iš šios taisyklės įvyko 2008 m. krizės ir vėliau sekusio atsigavimo stadijose; grįžimas prie vidutinės vertės taip pat pastebimas dažniau nei kitų rodiklių atvejais. Remiantis anksčiau išdėstytais eksporto augimo duomenų statistiniais požymiais, galima daryti išvadą, kad su Lietuvos eksportu susijęs MES laikytinas ilgalaikio pobūdžio. Statybų ir NT operacijų atveju, prieškriziniai lygiai, turimais 2011 m. duomenimis, akivaizdžiai nėra pasiekti. NT operacijų veiklos augimo tempai po 2008 m. negrįžo prie vidurkio reikšmės, sudarydami prielaidas galimam augimo vidurkio pokyčiui žemėjimo linkme ateityje. Pabrėžtinas mažesnis duomenų polinkis grįžti prie vidutinio augimo lygio nei eksporto duomenų atveju. Dėl jau išdėstytų priežasčių MES, susijęs su Lietuvos NT rinka (išreikšta per statybų ir su NT operacijomis susijusių veiklų augimo pokyčius) laikytinas laikinu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENWhile the notion of exogenous shocks has been part of economic discourse for a long time, the severity of recent shocks, especially in the financial sector culminating with a collapse of a major global bank in 2008, has had enormous real economic effects in terms of employment and output. This makes the task of identifying, classifying and measuiing economic shocks most important, particularly in the context of possible both macro and microeconomic policy prescriptions that could potentially soften the effects of such shocks. This paper reviews economic literature on different interpretation and measurement of economic exogenous shocks. A notion of economic shock as a "process" (as opposed to an identifiable and measurable "event") is expounded. Classification of exogenous shoeks into transitory and permanent is offered, a distinction that has important implications for relevant policy response which can either amplify or dampen the economic effects of shocks is laid out. Two exogenous economic shoeks are identified in the Lithuanian economy. Using statistical methods and economic data, the two shocks are classified into transitory or permanent. Policy implications of this classification are also proposed. [From the publication]

ISSN:
1392-3110; 2351-6712
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44320
Updated:
2018-12-17 13:24:07
Metrics:
Views: 5    Downloads: 3
Export: