LTStraipsnyje siekta suteikti naujausių verslumo ugdymo įžvalgų tarptautinėje Latvijos ir Lietuvos praktikoje. Daugiausia dėmesio skiriama verslumo ugdymo aukštosiose mokyklose, apimant mokslinius straipsnius, remiantis atliktais empiriniais tyrimais, praktinėmis išvadomis ir rekomendacijomis. Šiandien verslumas tampa vis labiau pripažįstama kaip pagrindinė ateities kompetencija. Iš esmės, verslumo ugdymas plėtoja asmens gebėjimą paversti idėjas realybe, apimant kūrybiškumą, naujoves ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų. Pagrindinė mokymo ir mokymosi paradigma jau pasikeitė nuo pasyvaus / formavimosi režimo link patirtinio / socialinių formų, o mokymasis iš patirties yra pagrindinė koncepcija. Universitetų uždavinys šiuo metu yra užtikrinti glaudesnį ryšį tarp studentų ir verslo pasaulio, dirbančių pedagogų, turinčių praktinės patirties versle. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje bendras verslumo ugdymas aukštajame moksle yra gana silpnas, trūksta įgūdžių, žinių / informacijos ir idėjų pradėti ir valdyti savo verslą; yra didelė problema su verslumo ugdymo sistema, kurioje trūksta nuoseklių ir naujoviškų metodų. Latvijos ir Lietuvos, kaip naujųjų valstybių narių uždavinys, yra priimti naują mokymo ir mokymosi paradigmą, palaipsniui įveikiančią socialines, politines ir ekonomines kliūtis. Pateikiamos išvados ir idėjos gali būti naudingos akademikams, praktikams, politikams ir kitoms suinteresuotoms šalims, nes nagrinėjama problema dar nebuvo gerai ištirta Baltijos šalyse.
ENThe paper aims to provide the latest entrepreneurship education insights in international Latvian and Lithuanian practice. It mainly focuses on the practical conclusions and recommendations of entrepreneurship education in higher schools, including scientific articles, based on conducted empirical studies. Entrepreneurship has been increasingly recognised as the key competence of the future. Entrepreneurship education basically develops a person’s capacity to make ideas come true, including creativity, innovation and readiness to take risks as well as the ability to plan and manage projects seeking defined aims. The main teaching and learning paradigm has already changed from a passive/formation regime to experience/social forms, and experience-based learning is the main competence. The task of universities is to ensure a closer relationship between students and a business community, working pedagogues who have practical experience in business. The data of the study show that the overall entrepreneurship education in Lithuanian and Latvian higher schools is rather weak, lacks skills, knowledge/information and ideas to start and manage a business; there exists a big problem of the entrepreneurship education system that lacks consistent and innovative methods. The task of Latvia and Lithuania as the new states is to accept the new teaching and learning paradigm that gradually overcomes social, political and economic obstacles. The presented conclusions and ideas may be useful to academicians, practitioners, politicians and other concerned parties, because the problem under discussion has not yet been well investigated in the Baltic States.