Kultūra ir žiniasklaida: epochų ženklai, rinkos malūnai

LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos medijų santykis su kultūra ir menu, informavimo apie kultūrą bei meną priemonės ir būdai. Bandoma atsakyti į klausimus, kiek kultūra reikšminga mūsų visuomenei ir ar žiniasklaida atitinka šį poreikį; kaip žiniasklaida formuoja kultūrinius poreikius ir kokią kultūrą ji pati siūlo; kokie žiniasklaidos ir kultūros institucijų santykiai, kaip jie plėtojasi ir kuo grindžiami; kas šiandien žiniasklaidai yra kultūra ir kiek jos atspindėjimas reikšmingas pačiai žiniasklaidai; kokie įmanomi tolesni šios santykių plėtros variantai. Atskleidžiama, kaip keitėsi kultūros reikšmė Lietuvos žiniasklaidoje ir kokius sąlyginius etapus ji perėjo, primenamos svarbesnės dviejų laikotarpių - kultūros ir meno reprezentacijos ir refleksijos įvairiuose leidiniuose aukso epochos ir jį pakeitusio rinkos laikotarpio, kuris iš esmės nesibaigė ir dabar, - tendencijos. Teigiama, kad šių dienų Lietuvoje kultūra liovėsi būti suvokiama kaip būtinybė, ji tapo tik vartojimo produktu, todėl susiaurėjo iki meno įvykių ir produktų, skirtų neva tik laisvalaikiui. Kultūra įvairiose srityse (nuo solidesnio jos rėmimo, kultūros objektų įsigijimo kompanijų interjerui iki dienraščių puslapių svarbos) dar netapo šalies prestižo reikalu. Autoriaus nuomone, aktyvių žiniasklaidą pamažu formuojančių kultūros praktikų ir žiniasklaidos santykiai yra flirto ir kovos laukas, iš kurio kaip nugalėtoja turėtų išeiti visuomenė, kuriai šios sritys ir privalo tarnauti.

ENThis article involves a discussion on the relation between the Lithuanian media, culture and art, and on means and methods of information on culture and art. The article attempts to answer the following questions: how is the culture significant to our society and does the media satisfy this need; how does the media form cultural needs and what culture does it suggest itself; what are the relations between the media and cultural institutions, how are they developed and what are they based on; how does the media understand the concept of culture today and how is the reflection of the culture important to the media itself; what are the possible further versions of these relations. This work also reveals changes in cultural significance in the Lithuanian media and conditional stages it had to enter, and reminds more important tendencies of two periods, i.e. golden times of representation and reflection of culture and art in various publications, and substitutional market period, which basically still exist. It is stated that at the present day culture in Lithuania is no longer treated as necessity, now it is only a consumer product; therefore, it was narrowed to art events and products, intended purportedly only for leisure time. In various fields culture is still not treated as a prestige of the country (from more solid financing and purchase of cultural objects for the interior of companies to importance of newspaper pages). According to the author, relations between active cultural practices slowly forming the media and the media may be compared to a field of flirt and fight, where a winner should be the society, which must be served by both of these departments.