Ekonomika, politika ir religija, arba sociologiniai centro paraščių skaitiniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ekonomika, politika ir religija, arba sociologiniai centro paraščių skaitiniai
Alternative Title:
Economics, politics, religion or sociological marginal readings
In the Journal:
Keywords:
LT
Ekonomika; Ekonomika, politika, religija, centro - periferijos santykis; Jonathan Smith; Karlas Marxas; Magija; Politekonomija; Politika; Religija; Televizija; Tikėjimas; Visuomenės struktūra.
EN
Belief; Economic policy; Economics, politics, religions, center - periphery relations; Economy; Jonathan Smith; Karl Marx; Magic; Politics; Religiion; Religion; Social structure; Television.
Summary / Abstract:

LTAr (ir kaip) individualistinius fakto ir naudos modusus galima suderinti su bendruomeninio pobūdžio religiniais ryšiais? Ar ekonomizmo sužadintą vartojimo svaigulį galima vadinti „religija“? Klausimai rimti, nes kai nepaisoma prielaidų, patenkama į mokslinių iliuzijų nelaisvę, naikinančią diferencijuotos tikrovės ribas, todėl religiją nustelbia magija, o žmogus įkliūva į politekonominės reklamos ir jai atstovaujančių klasių spąstus. Šiandien ekonomiškai ir politiškai privatizuota tikrovė pilna magiškų ženklų, ritualų, apeigų ir kitų liaudžiai suprantamų gestų. Politika ištirpsta pasitikėjimo ir reitingų „politikoje“, o religija – ekonominės kultūros industrijos magijoje, kuri nejučia sakralizuojama, o dominuojančios politinės klasės ideologija įsiskverbia į bendruomenės „savaime suprantamumo“ sritį. Ekonominiu požiūriu visuomenė skyla į dvi dalis: valdančiąją klasę, privatizavusią bendruomenės turtą, ir „visus kitus“ laisvės, lygybės ir teisingumo vartotojus, kurie mėgina glaustis prie „centro“ arba šlaistosi po „periferiją“. Religija nuvertėja ne gyvenimiškai, bet funkciškai: jos funkcijas, didindama savo ekonominį pelną ir stiprindama valdžią, perima klasinė valdžia iš centro. Stiprindama centrą ji funkciškai nuvertina ir gyvenimą, kurio gyvybiškai svarbi dalis – religija. Ekonomizmo tapatinimas su „religija“ nėra tik analitinis žaidimas, nes jis atliepia globalizacijos tendencijas ir grėsmingus padarinius. Kelti klausimą apie religijos tikrovę – tolygu apmąstyti egzistencinio netikrumo būklę, į kurią visuomenę įklampino ekonomizmo kultūros industrija ir magija.

ENIs it possible (and how) to combine individualistic modus of fact and benefit with communal religious relations? Can a giddiness of consumption stimulated by economism be called a religion? These questions are serious because disregard of assumptions leads to the captivity of scientific illusions, which destroys boundaries of differentiated reality; therefore, religion gets overpowered by magic, and a man gets caught into the trap of polit-economic advertisement and its representative classes. Today economically and politically privatised reality is full of magical signs, rituals, ceremonies, and other gestures understood by people. Politics melts in the policy of trust and ratings, while religion does the same in the magic of economic cultural industry, which is insensibly made sacred, and ideology of dominating political class penetrates into the obvious field of the community. In economic terms, society breaks into two parts, i.e. ruling class, which have privatized communal assets, and other consumers of freedom, equality and justice, who are trying to get closer to the centre or hangs about the periphery. Religion depreciates not practically, but functionally: its functions increasing own economic profit and consolidating power are taken from the centre by class authority. Consolidating the centre it also functionally depreciates life, the vital part of which is religion. Identification of economism with religion is not just an analytical game because it echoes tendencies of globalization and dangerous consequences. The raise of a question on reality of religion equals to reflection on the state of existential uncertainty, in which the industry of culture of economism and magic have mired the society.

ISSN:
0134-3106
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44159
Updated:
2018-12-17 12:24:25
Metrics:
Views: 3    Downloads: 1
Export: