Žemiškasis ir transcendentinis pasauliai

LTStraipsnyje nagrinėjamas Vienuolio kūrinys „Paskenduolė“. Apie tai, kodėl apysakos herojė Veronika nusižudo yra daug prirašyta. Išnagrinėti socialiniai, moraliniai, psichologiniai motyvai. Vis dėlto klausimą galima kelti ir kitaip: ne kodėl Veronika nusižudo, o kaip autorius skaitytojus paruošia, kad Veronikos savižudybę jie priima kaip vienintelę alternatyvą? Straipsnyje bandoma pažiūrėti ne iš Veronikos, o iš kūrinio suvokėjo pozicijų, nes Veronika pirmiausia yra literatūrinis ženklas, įstatytas į atitinkamą meninį žaidimą, kurio finalas – savižudybės vaizdas. Kaip tas žaidimas sužaidžiamas, kad jis atrodo nuoseklus ir nematyti pažeistų taisyklių? Tos taisyklės, arba meninė konvencija, svarbus estetinio įspūdžio laidas. „Paskenduolės“ meninio pasaulio logika suvokėjo sąmonę pripratinama prie finalinės katastrofos. Vienuolis sąmonę pratina, naudodamas dvejopus motyvus. Vieni susiję su konkrečiuoju pasauliu, žemiškąja buitimi, kiti – su transcendentiniu pasauliu. Meninę informaciją lemia abstraktus ir formalus determinantas – pasakojimo ritmas, banguojanti sakinio amplitudė. Meninio pasaulio ribas išplečia pasikartojimo elementai, kurie pagilina veiksmo foną, herojaus dvasios pažinimą. Meniškiausiose savo novelių vietose Vienuolis tartum sulydė geruosius lietuvių prozos informatyvumo požymius – žodžio konkretumą, įkvėptą, pakilią intonaciją, rišlų ir disciplinuotą kalbėjimo būdą.

ENThe article analyses Vienuolis story Paskenduolė. There are many works on theory stating the reason of suicide of story’s character Veronika. Research includes analysis of social, moral, and psychological motives. However, a different question may be raised, i.e. not the one questioning why Veronika decides to kill herself, but the one wondering how does the author prepare readers to accept Veronika’s suicide as the only alternative. This article tries to look at things not from Veronika’s, but from readers’ point of view because first of all, Veronika is a literary element included in a particular artistic play, the result of which is the image of suicide. How is this game played in such a way that is seems consistent and without broken rules? Those rules or artistic convention plays an important role in creation of aesthetical impression. Using the logic of artistic world of Paskenduolė, the mind of the reader is accustomed to final catastrophe. Vienuolis accustoms the mind using dual motives. Some of them are associated with particular world and normal household activities, while others connect with transcendental world. Artistic information is determined by abstract and formal determinant, i.e. by the rhythm of the story and wavy amplitude of the sentence. Limits of artistic world are widened by repeating elements, which make the background of the action and cognition of character’s spirit even deeper. It seems that in most artistic parts of his novels Vienuolis likes to connect good features of meaningfulness of Lithuanian prose, i.e. certainty of the word, inspired and elated intonation, and coherent and disciplined way of speaking.