Slaugytojų vaidmuo teikiant motyvacinio konsultavimo paslaugas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems pacientams
LTĮvadas. Motyvacinis konsultavimas (MK) yra į pacientą orientuota paslauga, kuri pastaruoju metu kelia vis didesnį susidomėjimą įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) pastaraisiais dešimtmečiais yra vienos iš svarbiausių socioekonominių iššūkių visame pasaulyje. Daugelio lėtinių susirgimų galima išvengti arba jie gali būti kontroliuojami keičiant gyvenimo būdą bei mažinant elgesio rizikos veiksnius. Slaugytojos vaidmuo gydant LNL sergančius pacientus Lietuvoje yra labai ribotas. Tikslai. Nustatyti slaugytojų, teikiančių konsultavimo ir motyvavimo paslaugas, požiūrį į šias paslaugas, susijusias problemas bei trikdžius, siekiant įtvirtinti šias paslaugas. Metodai. Konsultavimo ir motyvavimo paslaugos LNL sergantiems pacientams pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose buvo pasirinktos kaip bandomosios. Šių konsultacijų tikslas – sumažinti pacientų elgesio rizikos veiksnius ir gerinti savarankišką LNL eigos valdymą. Pagrindiniai šių bandomųjų paslaugų teikėjai buvo bendruomenės slaugytojos, įgijusios MK ir lėtinių ligų valdymui reikalingų kompetencijų. Bandomasis projektas buvo įgyvendinamas nuo 2012 m. liepos 1 iki gruodžio 31 dienos. Rezultatai vertinti naudojant slaugytojų focus grupės interviu. Rezultatai. Vykdant projektą organizuotų mokymų metu įgytų kompetencijų ir žinių visiškai pakako slaugytojoms, kad jos atliktų pavestas užduotis, ir tai nekėlė jokių problemų. Pagrindinės slaugytojų nurodytos profesinių kompetencijų problemos: metodologinis neapibrėžtumas, siekiant įvertinti MK poveikį pacientams, ir praktinės patirties stoka. Susidurta ir su sisteminiais pacientų siuntimo į MK nesklandumais; informavimo apie MK kanalų stoka; anonimiškumu gydymo įstaigose; tiek pacientų, tiek gydytojų MK paskirties nesuvokimu; MK tęstinumo problemomis.Tad instituciniu ir organizaciniu lygmeniu kilo daugiausia trukdžių, kurie neleido efektyviai išnaudoti MK bendresniame sveikatos priežiūros sistemos kontekste. Daugelis projekte dalyvavusių slaugytojų pabrėžė, kad siekiant užtikrinti MK funkcionavimą būtina garantuoti veiklos tęstinumą Išvados. Konsultavimo ir motyvavimo paslaugas bendruomenės slaugytojos įvertino palankiai. Projekte dalyvavusių slaugytojų profesinė parengtis bei atitiktis buvo pakankama, kad užtikrintų veiklos ir teikiamų paslaugų efektyvumą. Šių paslaugų plėtra yra būtina, siekiant pagerinti LNL sergančių pacientų sveikatos priežiūrą bei sumažinti išlaidas, susijusias su šių pacientų būklės pablogėjimu. Reikšminiai žodžiai: lėtinės neinfekcinės ligos, motyvacinis konsultavimas, pirminė sveikatos priežiūra, bendruomenės slauga.
ENBackground. Motivational counselling (MC) is a pa tient-centred approach that is gathering increased interest in health settings. Chronic non-communicable diseases (NCD) in recent decades are one of the most important socio-economic challenges around the world. Most chronic diseases can be prevented or controlled by changing lifestyles and reducing behavioral risk factors. Nurse’s role in the treatment of NCD patients is very limited in Lithuania. Aims. To determine attitude to motivation counselling services of nurses, who participated in project, indicate related problems and interferences during the implementation of the services. Methods. Motivational counceling services for NCD patients in primary health care have been chosen for the pilot. The objective of these consultations was to reduce patients’ behavioural risk factors and to improve self-management of NCD. The main providers of these pilot services where community nurses, who obtained motivational counselling and chronic disease management competences. The pilot project has been implemented from July 1st, 2012 until December 31st, 2012. The results have been evaluated using nurses’ focus group interview. Results. Gained expertise and knowledge from the courses, organized during the project, was sufficient for nurses to carry out the tasks and this has not caused any problems. The main problems of professional competence, highlighted by the nurses, were methodological uncertainty to evaluate the effects of MC for their patients and the lack of practical experience. Also disruptions with appointment of patients to MC were encountered as well as lack of informing about MC channels, lack of anonymity in health care settings, failure to recognize MC mission in both - patients and the doctors sides and MC continuity problems.Thus institutional-organizational level had most interferences that prevented the effective use of motivational counseling within the more general context of the health care system. Most of nurses emphasized that in order to ensure the functioning of the MC, it is necessary to ensure the continuity of this activity. Conclusions. Motivational counselling services were considered positively by community nurses. The professional preparedness and compliance of participated in the project nurses were sufficient to ensure the practice and effectiveness of provided services. Development of these services is essential to improve NCD patient’s health care and reduce the costs associated with the deterioration of the patient’s condition. Keywords: chronic noncomunicable diseases, motivational counselling, primary health care, community nursing.
