Moters vaidmuo gėlininkystėje

LTStraipsnio tikslas – įvertinti moterų indėlį į Lietuvos gėlininkystę. Tuo tikslu sprendžiami uždaviniai: nustatyti moters vaidmenį gėlininkystėje įvairiais istoriniais laikotarpiais; įvertinti moters vaidmenį moksliniame-tiriamajame bei selekciniame darbe gėlininkystės srityje. Istorinė analizė atskleidžia, kad mažesnėse bajorų sodybose įrengtus gėlių darželius paprastai tvarkydavo, planuodavo namų šeimininkė, jos dukterys ar marčios. Gėlių populiarumas atsispindi liaudies dainose. Dažniausiai apdainuojamos rūtos, mėtos, bijūnai, tulpės, jurginai. Intensyviausiai Lietuvos gėlininkystė buvo vystoma pokario metais, kai į tokią veiklą įsitraukė didelis būrys gamtos mylėtojų. Didžiausi to meto gėlininkystės židiniai buvo Kauno ir Vilniaus botanikos sodai. Sovietmečiu labai populiari tapo šiltnaminė gėlininkystė. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę intensyviau ėmė vystytis lauko gėlininkystė. Svarus moterų indėlis flioksų, raganių, rožių ir daugelio kitų gėlių auginimo srityse. Nuo 1992 m. gėlininkystė plėtojama Lauko gėlininkystės bandymų stotyje, kur moterų dėka sukauptos gausios gėlių kolekcijos. Išvadose teigiama, kad betarpiškas moters vaidmuo gėlininkystėje išryškėjo tik pradėjus gėles auginti individualiose sodybose įrengtuose darželiuose. Komerciniuose gėlių augynuose vadovaujantis vaidmuo tenka vyrams, tačiau moksliniuose tyrimuose juos dažniausiai lenkia moterys. Gėlių augintojų (mėgėjų ir profesionalų) tarpe Lietuvoje nuo 5 iki 28% daugiau yra moterų nei vyrų.

ENThe aim of this article is to assess the contribution of women to Lithuanian floriculture. This purpose includes such tasks: to identify the role of the woman in the floriculture in various historic periods; to assess the role of the woman in research and selective activity in the field of the floriculture. Historical analysis reveals that flower gardens in smaller homesteads of the noblemen were usually handled and formed by housewives, her daughters or daughters-in-law. The popularity of flowers is reflected in folk songs. Usually such songs involve rues, mints, peonies, tulips, and dahlias. Most intensively floriculture had been developing in Lithuania during postwar times, when such activity engaged many nature lovers. The biggest floriculture places in those times were botanical gardens in Kaunas and Vilnius. In Soviet times greenhouse floriculture became popular. After the restitution of Lithuanian Independence, the development of field floriculture began. Valuable contribution of women in the field of growing phloxes, clematises, roses and many other flowers. From 1992 the floriculture was started to develop in Experimental Station of Field Floriculture where due to the contribution of women vast collections of flowers were gathered. In conclusions it is stated that immediate role of the woman in the floriculture was considered only when it was decided to grow flowers in gardens of individual homesteads. In commercial nurseries the leading role is given to men; however, in scientific researches they are usually overpassed by women. There are 5-28% more women flower growers (amateur and profesional) than men.