Tilžės akto mįslės

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tilžės akto mįslės
Alternative Title:
Mystery of Tilže act
In the Journal:
Kultūros barai. 2008, Nr. 11, p. 80-85
Keywords:
LT
Apsisprendimas; Atmintis; I Pasaulinis karas; Lietuvininkai; Mažoji Lietuva; Prūsijos lietuviai; Tilžės Aktas, 1918 (Act of Tilsit).
EN
Act of Tilsit; I World War; Lithuania Minor; Memory; Minor Lithuania; Prussian lithuanians; Self-determination.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas plačiau nušviesti 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės aktą, t. y., Prūsų Lietuvos tautinės tarybos paskelbtą dokumentą, kuriuo šios tarybos nariai deklaravo pasiryžimą dėti visas pastangas „priglausti“ Mažąją arba Prūsų Lietuvą prie Lietuvos valstybės. Pabrėžtina, kad niekas jo rimtai netyrė ir iki šiol yra kartojamas akto signataro Jono Vanagaičio sukurtas siužetas. Straipsnyje aptariami trys pagrindiniai Tilžės akto aktualizavimo etapai: 1) tarpukario Lietuvoje, 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje; 2) prūsų lietuvių išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo; 3) Lietuvoje nuo 1990 m. Pirmieji du aktualizavimo etapai buvo iššaukti kaimyninių valstybių išreikštomis pretenzijomis į šią teritoriją. Tačiau po 1990 m. nei Rusija, nei Vokietija oficialiai nėra suabejojusios Klaipėdos krašto priklausomybe Lietuvai, todėl 1998 m. akto įtraukimas į Atmintinų dienų sąrašą gali būti interpretuojamas kaip oficiali Lietuvos pozicija palaikanti teritorines pretenzijas Rusijai. Toks Lietuvos politinis sprendimas, be gilesnio supratimo apie šį istorijos faktą, gali tapti provokacijų pagrindu. Todėl bandoma atsakyti į klausimą, kas yra iš tikrųjų žinoma apie Tilžės aktą ir ar galima jį vadinti Prūsų lietuvių politinio apsisprendimo išraiška? Tyrimas rodo, kad aktą priėmusi taryba nebuvo Prūsų Lietuvos gyventojų politinių pažiūrų reprezentantė, o tebuvo Lietuvos įrankis palengvinęs jos pretenzijų į šiaurės Rytprūsius įgyvendinimą.

ENThis article is intended to shed more light on Tilžė’s act, issued on the 30th of November, 1918, i.e. the document proclaimed by the National Council of Prussian Lithuania, by which members of this council declared their determination to make every effort in order to nestle the Lithuania Minor or Prussian Lithuania beside Lithuanian country. It must be highlighted that nobody have made an effort to examine it thoroughly and still everybody repeats the story created by Act signatory Jonas Vanagaitis. This article includes three fundamental stages of awareness of the Tilžė’s act: 1) in Lithuania during the interwar, i.e. in the second half of the 4th decade; 2) during the emigration of Prussian Lithuanians, i.e. after the Second World War; 3) in Lithuania from 1990. The first two stages of awareness were lead by claims from neighbouring countries to this territory. However, after 1990 neither Russia nor Germany have ever officially questioned the dependency of Klaipėda to Lithuania; therefore, the inclusion of act issued in 1998 into the list of memorial days may be interpreted as the official Lithuanian position supporting territorial claims to Russia. Without deeper comprehension on this historical fact, such political decision of Lithuania may put the base for provocations. Therefore, the attempt is made to answer the question what is really known about Tilžė’s act and can it be treated as the expression of political decision of Prussian Lithuanians? The research had revealed that the council which adapted the act was not a representative of political views of Prussian Lithuanian citizens, rather a Lithuanian tool easing the implementation of its claims to Northern East Prussia.

ISSN:
0134-3106
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44060
Updated:
2019-02-13 20:11:06
Metrics:
Views: 15    Downloads: 3
Export: